Ant mūsų rankų gyvena beveik 200 rūšių bakterijos, milijonai jų įsikūrę dilbio srityje ir žemiau. Tokia gausi kolonija nustebino net tyrimus vykdžiusius Niujorko universiteto mokslininkus. Tačiau tai dar nereiškia, kad būtina bėgti prie kriauklės ir kuo geriau plautis rankas, rašo Italijos dienraštis „La Repubblica“ (http://www.repubblica.it).
Pasak Italijos sveikatos apsaugos instituto infekcinių ligų departamento direktoriaus Antonio Cassonės, mokslininkams žinomos dešimtys tūkstančių bakterijų rūšių, ir tik maždaug tūkstantis iš jų kelia pavojų sveikiems žmonėms.
„Ant medikų ir slaugos darbuotojų rankų gali būti tokių pavojingų bakterijų kaip Staphylococcus aureus – tai vienas pačių įkyriausių gydymo įstaigų priešų“, - tvirtina Romos „La Sapienza“ universiteto infekcinių ligų specialistas Mario Vendittis. „Priklausomai nuo užkrėtimo lygio, šios bakterijos gali sukelti spuogus ar sunkios formos pneumoniją. Tačiau paprastai ypatingo pavojaus jos nesudaro“.
JAV moksliniame žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences” (http://www.pnas.org) Niujorko universiteto mokslininkai paskelbė straipsnį, kuriame teigiama, kad savanorių eksperimento dalyvių rankas ištyrę mikrobiologai neaptiko Staphylococcus aureus bakterijų. Tačiau jie tvirtina, kad žmogaus odą galima palyginti su jūros uostu. Iš 182 ant savanorių rankų specialistų aptiktų bakterijų rūšių beveik kas dešimtą jie matė pirmą kartą.
Mikroorganizmų populiacijų dydis ant vyrų ir moterų rankų skiriasi priklausomai nuo odos pH lygio, tačiau net ant tos pačios lyties atstovų odos vienodos bakterijų rūšys sutinkamos tik vienu atveju iš keturių. Ant visų eksperimente dalyvavusių savanorių rankų buvo aptikta ne daugiau nei 6 tos pačios rūšies bakterijų, rašo „La Repubblica“.
“Bakterijų pasaulis platus. Gali būti, kad egzistuoja milijardai mikroorganizmų rūšių, ir be jų gyvenimas būtų neįmanomas”, - tvirtina Cassonė. Vien tik žmogaus žarnyno florą sudaro keli milijardai mikrobų, atstovaujančių iki 300 jų rūšių, ir jie gyvena visiškoje darnoje su mūsų organizmu. Prieš keletą metų Arizonos (JAV) universitete sudarytame labiausiai mikrobais užterštų daiktų sąraše pirmąsias vietas užėmė rašomasis stalas, kompiuterio klaviatūra, pelė ir telefonas.
“Už medicinos įstaigų ribų, kuriose infekcijos kelia rimtų problemų, paprastai nėra reikalo imtis kokių nors papildomų priemonių, pakanka įprastos rankų higienos, - tvirtina M. Vendittis. – Dar daugiau, sveikos ir gyvybingos ligų nesukeliančių mikrobų populiacijos padeda atsispirti neigiamam patogeninių bakterijų poveikiui.”
Šis mechanizmas vadinamas “mikrobų įsikišimu”. “Neteisingas antibiotikų vartojimas gali pridaryti žalos, nes jie nužudo pačias silpniausias bakterijas, palikdami vietos atsparesniems štamams. Kūdikiai kartu su motinos pienu gauna ne tik maistingąsias medžiagas, bet ir sveikas bakterijas. Tai garantuoja, kad jų žarnyno nekolonizuos patogeninės bakterijos”, - pabrėžia A. Cassonė.
Tačiau yra mokslininkų, kurie svarsto galimybę panaudoti šį įsikišimo fenomeną kovoje su ligoninių infekcijomis.
Hebrajų universiteto Jeruzalėje (Izraelis) chirurgas Markas Špihelmanas pažymėjo, kad didžiausias bakterijų skaičius aptinkamas tose šalyse, kuriose aktyviausiai naudojamos dezinfekavimo priemonės. Pasak jo, užuot kovojus su “blogais” mikrobais vertėtų skatinti “gerųjų” plėtrą. Tad savo kolegoms daktaras Špihelmanas pataria prieš chirurginę intervenciją pamerkti rankas į tirpalą, kuriame knibždėte knibžda “gerųjų” mikrobų, – jogurtą, rašo „La Repubblica“.
