Vienas ambicingiausių ekologinių eksperimentų galiausiai davė atsakymą į ilgai ramybės mokslininkams nedavusį klausimą apie driežų evoliuciją.
Vykdant eksperimentą, ištisos Bahamų salelės buvo apraizgytos tinklais, dviejose iš jų apgyvendintos gyvatės ir specialiais bėgimo takeliais išmatuota šimtų driežų fizinė būklė.
Anolis šeimos driežai paprastai randami Amerikos tropikuose. Jų rūšys, atsižvelgiant į ekologines sąlygas, skiriasi plačia dydžių ir formų įvairove. Gamtininkai ilgą laiką manė, jog esminis kontinentinių driežų (tarp jų – ir anolių) populiacijų evoliucijos veiksnys yra grobuonių skaičius ir jų aktyvumas, o salose gyvenantiems driežams daug svarbesnę įtaką daro konkurencija tarp jų pačių. Tačiau iki šiol to niekas nebuvo išbandęs eksperimentiškai.
Dartmouth koledžo (Hanoveris, Niu Hampšyras, JAV) mokslininkai Ryanas Calsbeekas ir Robertas Coxas, planuodami savo bandymą, nesiėmė jokių supaprastinimų. Jie dvi mažas negyvenamas Bahamų saleles (kiekviena jų maždaug po 10 arų ploto) padarė neprieinamas plėšriems paukščiams – apdengė jas tinklu.
Tuo tarpu dar dviejose salelėse mokslininkai grobuonių skaičių specialiai padidino – į jas atgabeno driežais mintančių gyvačių. Siekdami keisti konkurencijos sąlygas, tyrinėtojai vieną poros salą apgyvendino didelio tankio Anolis sagrei driežų populiacijomis, tuo tarpu kitoje saloje populiacijos tankis buvo mažesnis.
Tačiau pirmiausia specialistams teko ištirti būsimuosius salos gyventojus. Šiuo tikslu jie pažymėjo ir išmatavo kiekvieną driežą, o vėliau papildomai išanalizavo kiekvieno jų ištvermę naudodami specialius bėgimo takelius. Ištvermė būdavo matuojama iki gyvūnas fiziškai išsekdavo.
„Driežai-sportininkai gali bėgti apie 7 minutes. Antsvorį turintys driežai bėga apie 2 minutes, – eksperimento ypatumus aiškino R. Calsbeekas. – Mes praleisdavome kelias valandas per dieną vien tik versdami šiuos gyvūnus bėgioti, ir tokia veikla užsiėmėme net kelias savaites“.
Praėjus keturiems mėnesiams nuo eksperimento pradžios, mokslininkai sugrįžo į salą ir išgaudė visus ten gyvenusius driežus, pažymėdami, kurie iš jų išgyveno, ir kurie žuvo. Didelio populiacijos tankio salose didesni, ilgesnes kojas turintys ir didesne ištverme pasižymintys driežai pademonstravo geresnes išlikimo galimybes lyginant su mažesniais arba silpnesniais jų giminaičiais. Tačiau šios savybės neįtakojo išgyvenamumo šansų tose salose, kuriose buvo palikta grobuonių.
Tokie rezultatai palaiko idėją, kad konkurencija, o ne plėšrūnų skaičius, šiems salose gyvenantiems driežams yra pagrindinis selektyvinis evoliucijos veiksnys, teigia R. Calsbeekas.
„Mane asmeniškai toks dėsningumas nustebino, – sako Kalifornijos Riverside universiteto evoliucijos biologas Davidas Reznickas. – Tikrai būčiau manęs, kad grobuonių įtaka yra didesnė“.
Tyrinėtojų darbo rezultatai publikuoti moksliniame žurnale „Nature“.
