Rugpjūčio 5 dieną šalia Kopjapo miesto esančioje kasykloje įvykusi nelaimė, kuomet sugriuvo pagrindinis susisiekimo tunelis San Jose kasykloje, apie 700 km į šiaurę nuo šalies sostinės Santjago, atrodė panaši į daugelį tokių tragiškų įvykių, kuomet gyvų šachtininkų nelieka. Su tokia mintimi susitaikė ir artimieji, kol galiausiai po 17 dienų – rugpjūčio 22 d. – paaiškėjo, jog darbininkai yra gyvi ir vis dar laukia išvadavimo iš požeminio kalėjimo.
Sugriuvus susisiekimo tuneliui 33 kalnakasiai buvo įkalinti po žemėmis 700 m gylyje, tačiau sugebėjo išlikti gyvi taupiai vartodami vandens ir maisto atsargas. Dabar jie glaudžiasi 50 m2 ertmėje netoli pagrindinės šachtos ir turi bent jau šiokią tokią kontakto galimybę su artimaisiais. Čilės valdžios rūpinimusi rugpjūčio 22 d. pavyko giliai po žemę aukso ir vario kasykloje griūties įkalintiems 33 kalnakasiams įrengti gyvybės liniją, kuria jiems bus tiekiamas maistas, vanduo, vaistai, užtikrinamas ryšys, kurio reikės bent iki lapkričio antrosios pusės, nes tik per tiek laiko tikimasi iškasti tunelį iki jų buvimo vietos ir iškelti juos į paviršių.
Čilės valdžia pareiškė, kad kalnakasių maisto atsargos ribotos, o gydytojai savo ruožtu patarė kartu su produktais nukentėjusiems tiekti gliukozę, mineralinį vandenį ir vaistus.
Kad išliktų stabilios psichinės būklės, psichologų teigimu, esantieji po žeme turėtų susikurti rutiną, surasti būdų pasilinksminti ir imituoti dieną bei naktį. Šalies sveikatos apsaugos ministro J.Manalicho teigimu, toje vietoje, kurioje dabar yra darbininkai, yra beveik du kilometrai požeminių galerijų, kuriose būtų galima atskirti miegojimo, poilsio bei valgymo zonas. Buvo kreiptasi net į NASA klausiant, kaip pavyksta palaikyti gerą astronautų būklę ilgų misijų uždaroje erdvėje metu.
NASA pagelbėti neatsisakė. Kaip rašo britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų svetainė, pagrindiniai patarimai buvo susiję su psichinės pusiausvyros išlaikymu. Pirmiausia buvo rekomenduojama paskirti reguliarų laiką bendravimui su giminaičiais paviršiuje, skatinti jų nacionalinius jausmus. Tam per optinio pluošto kabelį ir nuleistą į šachtą mažytį televizoriaus ekraną tiesiogiai transliuotos Kijeve vykusios Čilės ir Ukrainos futbolo rinktinių varžybos. Tiesa, čiliečiai jas pralaimėjo rezultatu 1:2.
Ši akcija ne tik praskaidrino kalnakasių nuotaiką, bet ir suteikė papildomą stimulą išgyventi – jie pagerino futbolo rungtynių žiūrėjimo didžiausiame gylyje rekordą. Panašu, jog tai bus ne vienintelis jų pasiektas rekordas – jau dabar jie yra pagerinę ilgiausią buvimo po žemę rekordą.
Šachtos schema. BBC iliustr.
Be to, šachtą aplankę NASA specialistai patarė kalnakasiams įsisteigti „požeminę komuną“, nes jiems gana ilgai reikės būti drauge. „Jie turi suvokti save kaip grupę žmonių, gyvenančių po žeme ilgą laiką, – paaiškino NASA psichologas Albertas Hollandas spaudos konferencijoje JAV Hjustono mieste. – Turi būti pasidalyti vaidmenys ir atsakomybė – taip pat, kaip viršuje, pas mus. Kartais mes pavargstame nuo savo vaidmenų ir mums reikia juos pakeisti, tada mes galime pasikeisti jais su kitais, ir jie darys tą patį“.
„Taigi organizacija ir susitelkimas – tai didelė dalis to, kas vadinama normaliu buvimu, didelė socialinės struktūros ir bendruomenės dalis, – pridūrė jis. – Na, ir žinoma, reikia manyti, kad pas juos bus gerų laikų ir blogų, taip, kaip pas mus“.
Kol kas šie patarimai ir kalnakasių noras išgyventi duoda rezultatų – rugsėjo pradžioje pasirodžiusiame videosiužete matyti energingai ir draugiškai nusiteikę šachtininkai. Bent jau vilties jie kol kas tikrai nepraranda.
Daktaras Michaelas Duncanas, vadovaujantis NASA brigadai, įspėja: „Iš tikrųjų darbas prasidės tada, kai kalnakasiai išeis iš šachtos, nes jų lauks labai ilgas reabilitacijos, atsigavimo laikotarpis. Tai ir jų sugrįžimas į šeimas, ir jų sugrįžimas į visuomenę“. M.Duncanas taip pat įspėjo, jog po išlaisvinimo, kalnakasiams, kurie, pasak jo, jau įgijo "tam tikrą įžymybių statusą Čilėje", teks patirti didelį visuomenės ir spaudos spaudimą. „Aš manau, čiliečiai kol kas nesuvokia, koks sunkus bus darbas po jų išgelbėjimo“, – pridūrė jis.
Drauge, pasak NASA ekspertų, jų dalyvavimas gelbėjant ir reabilituojant Čilės kalnakasius gali būti naudingas rengiantis kosminiams skrydžiams ateityje.
Šiuo metu pro siaurą šachtą kalnakasiai gauna gliukozės ir rehidratuojančių tablečių. Per tris ankštus aprūpinimo vamzdžius jau kuris laikas buvo tiekiami sumuštiniai, jogurtas, vanduo ir specialus maistas, o neseniai pirmą kartą turėjo nukeliauti ir šiltas maistas – ryžiai, faršas ir vištiena, rašo vietinis laikraštis „El Mercurio“.
Rimtos avarijos Čilės šachtose įvyksta retai, tačiau, pasak vyriausybės, pastaraisiais metais San Chosė šachtoje, priklausančioje privačiai kompanijai „Compania Minera San Esteban Primera“, įvyko keletas incidentų, per kuriuos žuvo 16 žmonių.
