Tapytas kambarys gyvenamajame komplekse Xultuno vietovėje greičiausiai buvo ta vieta, kur miestelio raštininkas kaupė dokumentus, paišydamas skaičiavimus ant sienų tam, kad rastų „harmoniją tarp dangaus įvykių ir šventų ritualų“, teigiama žurnale „Science“ skelbiamame tyrime.
Teigiama, kad hieroglifai siekia IX amžių, taigi jie keletu šimtų metų senesni nei majų rankraščiuose, kurie medžio žievės popieriuje rašyti nuo 1300 iki 1521 metų.
Kai kurie rasti įrašai panašūs į 365 dienų Saulės kalendorių, 584 dienų Veneros planetos ciklą ir 780 dienų Marso ciklą, teigia tyrimams ir kasinėjimams vadovavęs archeologas Williamas Saturno iš Bostono universiteto.
Anot jo, įrašai primena asmens bandymus išspręsti labai ilgą matematinį uždavinį, kur siena naudota vietoj mokyklinės lentos.
„Pirmą kartą galime pamatyti tai, kas gali būti tikri duomenys, kuriuos kaupė raštininkas, kurio darbas buvo kaupti oficialius majų bendruomenės dokumentus“, – teigė W. Saturno.
„Senovės majai prognozavo, kad pasaulis gyvuos toliau, kad ir po 7 tūkst. metų viskas bus lygiai taip pat“, – pridūrė jis.
„Mes vis ieškome pabaigos. Majai ieškojo garantijos, kad niekas nepasikeis. Tai visiškai kitokia mąstysena“, – kalbėjo archeologas.
Be to, nerasta jokių ženklų, kad plačiai paplitęs mitas, jog majų kalendorius baigsis 2012 metais, o kartu su juo ateis ir pasaulio pabaiga, būtų kaip nors susijęs su tikrove.
2012 metais baigiasi vienas kalendoriaus ciklas, teigia tyrimo bendraautorius Anthony Aveni, Colgate universiteto astronomijos ir antropologijos profesorius.
„Tai tarsi automobilio ridos skaitiklis, kai majų kalendorius nuo 120 tūkst. persiverčia prie 130 tūkst. Automobilis dar žingsniu priartėja prie laužyno, o majai tiesiog pradeda iš naujo“, – aiškina jis.
„Įdomiausia tai, kad mes matome, jog majai tokius skaičiavimus atlikinėjo prieš šimtus metų, ir ne tik knygose, o tuomet surašė juos į rankraščius“, – pridūrė A. Aveni.
Nors 31 kvadratinio kilometro Xultuno vietovė atogrąžų miškų glūdumoje, kurioje kadaise gyveno dešimtys tūkstančių žmonių, atrasta maždaug prieš 100 metų, namas, ant kurio sienų nupieštas kalendorius, aptikta 2010 metais.
Pasak tyrėjų, kruopštūs kasinėjimai atskleidė, jog piešiniai viduje, tarp kurių – kelios žmonių figūrėlės, dėvinčios galvos apdangalus iš plunksnų, yra pirmieji majų meno pavydžiai namo interjere.
„Keista, kad Xultuno radiniai iš viso egzistuoja. Tokie užrašai ir piešiniai ant sienų majų žemumose laikosi prastai, ypač name, kuris palaidotas metras po žeme“, – kalbėjo W. Saturno.
