Dogmatikai laikosi įsikibę savo tiesos, net jeigu yra priešpastatomi faktams, nes šie įsitikinimai turi „emocinį pagrindą“, sakoma tyrime.
Iš kitos pusės, aršūs ateistai sunkiai įžvelgia ką nors pozityvaus religijoje, nes jų smegenyse dominuoja analitinis mąstymas, atskleidžia mokslininkai.
„Case Western Reserve“ universitetas Ohajuje apklausė 900 religingų ir nereligingų asmenų dviejose studijose, kuriose buvo vertinamos asmeninės charakteristikos išskiriančios dogmatiškumą.
Abiejose grupėse mokslininkai aptiko asmenų aukštesniu kritinio mąstymo lygiu, kurie buvo ne tokie angažuoti savo įsitikinimuose. Tačiau jie skyrėsi tuo, kaip moraliniai įsitikinimai daro įtaką jų mąstymui.
„Emocinis pagrindas padeda religingiems žmonėms jaustis labiau užtikrintais – kuo moralesnis jiems atrodo dalykas, tuo jis labiau atitinka jų mąstymą, – pasakojo vienas iš tyrimų autorių, filosofijos profesorius Anthony Jackas. – Priešingai, moraliniai įsitikinimai paverčia nereligingus asmenis mažiau užtikrintais“.
Kitas tyrimo autorius Jaredas Friedmanas pridūrė: „Tai leidžia teigti, kad religingi asmenys gali laikytis tam tikrų įsitikinimų, ypač tų, kurie atrodo prieštaraujantis analitiniam mąstymui, dėl to, kad jų įsitikinimai rezonuoja su jų moraliniais sentimentais“.
Nors empatija dažniausiai yra minima teigiamame kontekste, „moralizmas“ savo aukščiausiame lygmenyje gali būti pavojingas, teigia mokslininkai.
„Į savo burbulą įsisukę teroristai tiki savo darbų, kuriuos jie daro, didžiuliu moralumu. Jie tiki, kad jie ištaiso neteisius ir saugo kažką šventa“, – pasakoja A. Jackas.
Jis taip pat pridūrė, kad Donaldo Trumpo rinkimų kampanija kaip tik ir sugebėjo apeliuoti į žmonių jausmus, susitapatinant su jų emocijomis ir ignoruojant faktus.
Visiškai kitą pusę atstovaujantys dogmatiškieji ateistai, anot mokslininkų, „gali pritrūkti vidinio stimulo įžvelgti ką nors pozityvaus religijoje“. Pasak mokslininkų, vienintelis dalykas, ką jie supranta, kad „tai prieštarauja jų moksliškai, analitiniam mąstymui“.
Mokslininkai savo tyrimą aprašė žurnale „Journal of Religion and Health“, jis turėtų papildyti ankstesnį jų darbą, kuriame buvo aptikta, kad žmonų smegenys turi atskirus tinklus empatijai ir analitiniam mąstymui.
Jų teigimu, religinių dogmatikų smegenyse dominuoja sritis atsakinga už empatiją, o ateistus „valdo“ analitinis tinklas. Mokslininkai mano, kad jų tyrimas gali būti pritaikomas ir kitoms kontroversiškoms temoms, tokioms kaip politika, vegetarizmas ir klimato kaita.