„Pati elektronika kaip prekė lengvėja, nes produktai plonėja, lengvėja ir mažėja. JAV vartotojas pakeičia apie 30 kilogramų elektronikos prekių. Lietuvoje vartojimo ciklas yra gana lėtas ir elektronikos atnaujinimas vyksta kas 10 metų“, - pastebi Lietuvos Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) direktorius.
Anot jo, kartu su technologijų progresu keičiasi ir atliekų keliamas pavojaus pobūdis.
„Anksčiau kalbėdavome, kad atliekose yra daug plastiko, dujų, rūgščių. Visgi jos yra mažiau kenksmingos už padangas ar statybų atliekas. Problema yra kita: buitinė technika tampa išmani ir pasilieka atmintyje daug informacijos, kuri gali būti prieinama pašaliniams asmenims“, - pabrėžia M. Varaška.
Informacija lieka ne tik elektronikos prietaisuose, bet ir banko ar lojalumo kortelėse. Jomis pasinaudoję tretieji asmenys galbūt negali sukelti finansinių nuostolių, tačiau kuria netikra savininko naudojimo istoriją.
„Jei kiekvienas gyventojas per metus pakeičia 10 kortelių, tai yra apie 200 tonų. Tai yra ne tik atlieka, bet ji turi ir informacinį krūvį. Iki šiol nėra vieningos tvarkos ir nėra sutariama, ką su šita atlieka daryti“ – teigia pranešėjas.
Jis pademonstravo 64 megabaitų talpos atminties kortelę, kuri tiek pasenusi, kad retas vartotojas tokia naudojasi. Vis dėlto net ir ištrynus informaciją iš jos, lieka galimybė duomenis atkurti. Pasak, M. Varaškos problema didėja, jei duomenis kaupianti elektronika yra naudojama versle ar valstybinėse institucijose, mat čia informacija yra jautri dėl savo daugialypiškumo.
„Tada buvo svajonė turėti atminties kortelę. Dabar reikia ją išmesti. Net aš negaliu pasakyti, kur tai reikėtų padaryti. Vis dėlto, mes rizikuojame ne tik savo, bet kitų informacija, jei naudojame laikmenas darbe“, - pabrėžia EPA direktorius.
Pranešėjas teigia, kad nereikia turėti iliuzijų, jog ištrynę kietąjį diską ir jį apkabinę magnetais, išsaugosite privatumą. Tokios atliekos dažnai būna eksportuojamos net ne į ES šalis, todėl lieka galimybė, kad tretieji asmenys susipažins su sukaupta informacija.
