Daugybė naujausių tyrimų nustatė tam tikrą ryšį tarp vyzdžio dydžio ir tam tikrų pažinimo įgūdžių. Tačiau šis ryšys buvo apgaubtas abejonių ir ginčų po to, kai daugelis tyrimų nesugebėjo pakartoti tų pačių rezultatų. Kai kurie nustatė, kad didesnis pradinis vyzdžio dydis yra susijęs su didesniu pažinimo gebėjimu, tačiau kiti nustatė priešingai. Daugelis šių tyrimų taip pat turėjo mažą imties dydį.
Naujame tyrime, paskelbtame žurnale „Cognition“, du Džordžijos technologijos instituto psichologai teigia, kad prieštaringi ankstesnių tyrimų rezultatai buvo nenuoseklaus apšvietimo rezultatas. Kai apšvietimas buvo kontroliuojamas, jie išsiaiškino, kad didesnis pradinis vyzdžio dydis turi tvirtą ryšį su intelektu, darbinės atminties talpa ir dėmesio valdymu.
Dviejų bendrų eksperimentų metu daugiau nei 500 žmonių (18–35 m.) vyzdžiai buvo matuojami galinga kamera ir kompiuteriu. Kadangi vyzdžių išsiplėtimas yra aiškiai susijęs su supančios šviesos stiprumu, mokslininkai užtikrino, kad apšvietimas laboratorijoje būtų nuolat silpnas.
Tada buvo stebimos dalyvių akys, kol jie atlikinėjo keletą pažintinių užduočių, skirtų išbandyti savo „skysčių intelektą“ – gebėjimą greitai ir lanksčiai mąstyti, kad būtų išspręstos naujos problemos, taip pat „darbinės atminties talpą“ – gebėjimą išlaikyti informaciją tam tikrą laikotarpį, ir „dėmesio kontrolę“ – gebėjimą kontroliuoti dėmesį.
Apskritai didesnis pradinis vyzdžio dydis buvo glaudžiai susijęs su geresniu gebėjimu atlikti šias užduotis.
Bet koks šio ryšio pobūdis? Ar tai tik koreliacija? Tyrime nebuvo konkrečiai siekiama nustatyti priežastinį ryšį, tačiau jie įtaria, kad tai gali būti susiję su locus coeruleus – maža vieta, esančia viršutinėje smegenų kamieno dalyje ir turinčia gilius nervinius ryšius su likusia centrine nervų sistema. Šio mažai žinomo smegenų plyšio veikla ne tik yra glaudžiai susijusi su vyzdžio dydžio pokyčiais, bet ir atlieka svarbų vaidmenį platesniame smegenų veiklos organizavime, reikalingo sudėtingoms užduotims atlikti.
Tyrėjai teigia, kad yra tam tikras ryšys tarp „gerai sutepto“ locus coeruleus, gebėjimo gerai atlikti užduotis ir didesnio vyzdžio dydžio.
„Viena iš galimybių yra ta, kad didelio protinio pajėgumo asmenys, net ir esant pasyviajai pradinei būsenai, yra labiau pasiruošę atlikti užduotis ir yra optimalesniame fazinio lokuso coeruleus aktyvumo lygyje“, – savo darbe daro išvadą tyrimo autoriai.
„Kita galimybė yra ta, kad aukštų intelektinių gebėjimų asmenys optimaliau reguliuoja locus coeruleus veiklą ir tai suteikia jiems didesnį gebėjimą persijungti iš vienos psichinės būsenos į kitą. Konkrečiau – persijungti iš didelio toninio tyrinėjimo režimo į fazinį locus coeruleus aktyvumo išnaudojimo režimą. Ši perėjimo iš vienos psichinės būsenos į kitą funkcija taip pat atitiktų locus coeruleus funkcijos tinklo atstatymo teoriją ir įvairias vyzdžio dydžio ir pažinimo gebėjimų santykio interpretacijas“, – pridūrė jie.
