Dėl natūraliosios atrankos moterys iki 2400 metų taps storesnės, mažesnės ir vaisingesnės už dabartines, teigia evoliucinės biologijos specialistai.
Jeilio universiteto (JAV) mokslininkų grupė, vadovaujama profesoriaus Stepheno C. Stearnso, pateikė iki šiol labiausiai pagrįstas tyrimo, patvirtinančio, kad žmonių evoliucija tebevyksta, išvadas. Mokslininkai nustatė, kad natūralioji atranka per kelis artimiausius šimtmečius pakeis vidutinę moterį – ji ateityje taps šiek tiek mažesnė, apkūnesnė, jos širdis bus sveikesnė, o reprodukcinis amžius – ilgesnis, skelbia „ScienceDaily“.
Šio tyrimo rezultatai skelbiami žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“.
Nepaisant to, kad šiuolaikinės medicinos pasiekimai pakeitė žmonių gyvenimo kokybę ir prailgino gyvenimą, juos ir toliau veikia natūraliosios atrankos jėgos, nors iš pirmo žvilgsnio tai sunku pastebėti. „Yra manoma, kad dėl geros medicinos sumažėjęs mirtingumas reiškia, jog natūralioji atranka nustojo veikti žmones“, - pastebi profesorius S. Stearnsas, tačiau jam su kolegomis pavyko tokią prielaidą paneigti.
Tyrėjai nustatė, kad evoliucijos jėgos žmones veikia taip pat, kaip ir kitas rūšis. Jeilio universiteto mokslininkai nagrinėjo 60 metų vykdytos „Framingham Heart Study“ programos, kurios metu buvo stebima daugiau nei 14 000 Framinghamo miesto Masačusetso valstijoje gyventojų sveikatos būklė, duomenis. Kadangi ši programa buvo pradėta vykdyti 1948 metais, iki šio laiko kai kuriais atvejais buvo sukaupti medicininiai duomenys apie tris stebėtų miesto gyventojų kartas.
Tyrėjai dėmesį sutelkė į 2238 stebėtų moterų, kurios buvo pasiekusios menopauzę ir taip užbaigė savo reprodukcinį amžių, medicininius įrašus. Profesoriaus S. Stearnso vadovaujama mokslininkų grupė nagrinėjo, kaip šių moterų ūgis, svoris, kraujospūdis, cholesterolio kiekis kraujyje ir kiti ypatumai susiję su jų pagimdytų vaikų skaičiumi. Nagrinėdami, kaip natūralioji atranka keičia šiuos fiziologinius savitumus, jie atsižvelgė į skirtumus, susijusius su socialiniais ir kultūriniais veiksniais.
Galų gale tyrėjams pavyko nustatyti tokią koreliaciją: paaiškėjo, kad mažesnės, apkūnesnės moterys vidutiniškai turėjo daugiau vaikų, nei aukštesnės ir lieknesnės. Daugiau vaikų išaugino ir tos, kurių kraujospūdis bei cholesterolio lygis buvo mažesnis, o taip pat tos „Framingham Heart Study“ programos dalyvės, kurios pirmąkart gimdė jaunesniame amžiuje bei tos, kurioms menopauzė prasidėjo vėliau.
Tęsdami tyrimą, mokslininkai nustebo aptikę, kad šie fiziologiniai ypatumai motinų buvo perduoti jų dukterims, kurios taip pat turėjo daugiau vaikų. Buvo apskaičiuota, kad jei tokia tendencija išliktų per 10 moterų kartų, vidutinė moteris 2409 metais būtų 2 centimetrais mažesnė ir 1 kilogramu sunkesnė už dabartinę vidutinę moterį. Ji pirmąjį kūdikį pagimdytų maždaug 5 mėnesiais anksčiau, nei pirmąkart gimdo dauguma dabar gyvenančių moterų, ir sulauktų menopauzės maždaug 10 mėnesių vėliau.
Kadangi Jeilio universiteto mokslininkai įvertino daugybę socialinių ir kultūrinių veiksnių, teigiama, kad jų tyrimo rezultatai atspindi ne kultūrinę, o genetinę žmonių evoliuciją. Nors tyrimo autorių prognozuojami moterų evoliucijos pokyčiai yra lėti ir laipsniški, jie visiškai nesiskiria nuo kitų rūšių evoliucijos ypatumų, kurie stebimi gyvojoje gamtoje.
„Šis tyrimas patvirtino, kad žmonių evoliucija tebevyksta, o natūralioji atranka tebeveikia“, - sakė profesorius S. Stearnsas.
