Europos astronomai Visatos platybėse aptiko planetų porą, susiformavusią, kaip manoma, po Didžiojo sprogimo praėjus vos 950 mln. metų. Kitaip tariant, šiai planetų sistemai – beveik 13 mlrd. metų. Tai – viena iš seniausių sistemų Visatoje, jei ne pati seniausia.
Miuncheno universitetinės observatorijos (University Observatory Munich) ir Makso Planko bendruomenės (Max-Planck-Gesellschaft) tyrėjų grupė paskelbė atradusi planetas HIP 11952b ir HIP 11952c, besisukančias aplink žvaigždę HIP 11952. Abi planetos – Jupiterio tipo dujiniai milžinai. Jų apsisukimo aplink žvaigždę periodai atitinkamai yra 290 ir 7 paros. Jos skrieja už 375 šviesmečių nuo Žemės. Astronomai jas aptiko Banginio žvaigždyne.
Panašios sąrangos pasaulių mokslininkams žinoma nemažai. Tačiau šioji sistema ypatinga dviem aspektais: gimtoji planetų žvaigždė stokoja sunkiųjų cheminių elementų ir yra labai sena. Jos amžius siekia 12,8 mlrd. metų.
Taigi, nors protoplanetiniame debesyje metalų nebūta per daug, planetos iš jo vis tik sugebėjo susiformuoti. Toks radinys Visatos tyruose – labai retas, nes menku metališkumu pasižyminčių žvaigždžių, aplink kurias suktųsi planetos, visatoje yra žinoma ypač nedaug.
Planetos paprastai susiformuoja iš dujų-dulkių debesų (protoplanetinių debesų), kuriuose būna gana daug už vandenilį ir helį sunkesnių cheminių elementų. O pastarųjų atomai gimė pirmųjų masyvių žvaigždžių branduoliuose bei buvo išbarstyti po Visatos erdves toms žvaigždėms sprogimais užbaigus gana neilgą savo egzistenciją.
Astronomų bendruomenę 2010 m. buvo nustebinęs kitas nepaprastai senas pasaulis – planeta HIP 13044b. Jam priskaičiuojama apie 9 mlrd. metų (dukart daugiau nei Žemei ar Saulei). Šis atvejis buvo laikomas sunkiai paaiškinama išimtimi. Tačiau dviejų dar senesnių planetų atradimas astronomams leidžia manyti, jog itin senos planetos Visatoje yra ne išimtis, o dėsningumas, nors ir labai retas. Savo ruožtu periodą, kurio metu pradėjo formuotis pirmosios planetos, dabar laiko skale galima pastumti dar labiau į praeitį, arčiau Visatos atskaitos taško – Didžiojo sprogimo.
Iš HIP 11952b ir HIP 11952c vienmečių galima paminėti nebent Mafusailą PSR B1620-26 b – dujinį milžiną, kuriam yra 12,7 mlrd. metų. (Mafusailas – seniausias Biblijoje minimas žmogus). Jis buvo atrastas prieš dvidešimt metų.
Mafusailo atradimas išprovokavo astronomų diskusiją apie kai kuriuos galbūt nevisai teisingus teorinius to meto postulatus. Tokios senos planetos egzistavimas atrodė visiškai neįmanomas dėl jau minėto pernelyg menko sunkiųjų elementų kiekio Visatos „ankstyvoje vaikystėje“. Tačiau sunkiųjų elementų deficitas, kaip įrodinėja planetos-senolės, jų susiformavimui nebuvo svarbus.
Atradimą pristatysiantis mokslinis straipsnis bus publikuotas artimiausiame žurnalo „Astronomy & Astrophysics“ numeryje.
