Ši ir kelios artimiausios naktys yra idealiausias metas birželio mėnesį stebėti Mėnulį mėgėjiškais teleskopais, primena astronomai.
Šiandien – pirmoji priešpilnio diena, palankiausias metas Mėnulio krateriams ir jūroms stebėti nedideliais mėgėjiškais teleskopais, praneša „Space.com". Ypač šiomis giedromis naktimis, teikiančiomis atgaivą nuo Europą užklupusių karščių. Artimiausios naktys yra tinkamiausias metas Mėnuliui stebėti per visą birželio mėnesį, nes patekėjus Saulei prie terminatoriaus, ribos tarp dieninės ir nakties Mėnulio dalies, nusidriekia ilgi įspūdingi kraterių šešėliai.
Astronomijos mėgėjams patariama stebėti Mėnulį astronominiais žiūronais arba nedideliais teleskopais. Pasak astronomų, 10x50 stiprumo žiūronai perteikia tokį Mėnulio vaizdą, kuris aiškumu ir ryškumu gali konkuruoti su galingiausių teleskopų vykdomais kitų Saulės sistemos planetų stebėjimais.
Žiūrint į Mėnulį pro teleskopą, siūloma sutelkti dėmesį į regionus prie terminatoriaus, nes ten šešėliai ilgiausi ir geriausiai matomi reljefo ypatumai. Nesunku pastebėti senesnius kraterius, kuriuose matomos naujesnių kraterių žymės. Ankstyvojoje Saulės sistemos istorijoje aplink mūsų žvaigždę skriejo daug didelių asteoridų, todėl senesnieji krateriai Mėnulyje yra labai dideli, kartais kelių šimtų kilometrų skersmens, sakoma pranešime. Ilgainiui Saulės sistema „apsivalė" nuo didesniųjų asteroidų, ir Mėnulį pradėjo „bombarduoti“ naujesni, kur kas mažesni. Stebėdami kraterių dydį galime spręsti prie Mėnulio paviršiaus keitimosi istoriją.
Astronomai mėgėjams pataria sutelkti dėmesį į vieną kurį Mėnulio paviršiaus darinį tiesiai virš saulės apšviestos dalies. Valandą ar dvi teleskopu stebint, kaip kylanti Saulė ją vis labiau apšviečia, galima pamatyti, kaip tamsus kraterių dugnas prisipildo šviesos. Kartais galima pamatyti itin įspūdingą vaizdą, kai Saulės spinduliai prasiveržia į tamsų kraterio vidų pro plyšį jo šlaite, ir šviesos spindulys pasiekia kraterio dugną.
Kadangi Mėnulis neturi atmosferos, jo paviršiaus neveikia vėjo ir vandens erozija, jo veidą keičia tik į jį pataikę meteoritai. O tai reiškia, kad žiūronais ar teleskopais žiūrėdami į Mėnulį matome jį tokį, koks jis buvo prieš milijardus metų, anksčiau, nei atsirado žmonija, sakoma pranešime.