Metanas iš nestabilaus amžinojo įšalo Arkties vandenyno dugne į atmosferą skverbiasi sparčiau, nei mokslininkai numanė. Šis procesas gali paspartinti globalųjį klimato šiltėjimą, teigia ketvirtadienį savo tyrimo rezultatus pristatę mokslininkai.
Laikotarpiu nuo 2003 iki 2008 metų tarptautinė mokslininkų komanda, vadovaujama Aliaskos Fairbankso universiteto tyrinėtojų Natalijos Šakchovos ir Igorio Semiletovo, analizavo Rytų Sibiro Arkties šelfo vandenis. Šis regionas apima daugiau nei dviejų milijonų kvadratinių kilometrų ploto Arkties vandenyno dugno teritoriją. „Šis atradimas parodė didelį, tačiau anksčiau nepastebėtą metano dujų šaltinį, slypintį po povandeniniu amžinojo įšalo sluoksniu. Dujos skverbiasi į išorę būtent po vandeniu, o ne sausumoje. Dar labiau paspartėjusi emisija gali ateityje turėti dramatiškų pasekmių globaliam klimato šiltėjimui“, - teigia studijos autoriai.
Ankstesniuose Sibiro regione atliktuose tyrimuose buvo analizuojamas metanas, besiskverbiantis iš sausumoje esančio amžinojo įšalo. Mokslininkai ilgą laiką manė, jog Rytų Sibiro Arkties šelfo amžinasis įšalas veikė kaip metanui nelaidus ir šias dujas izoliuojantis barjeras. Ši medžiaga pasižymi tuo, jog klimato šiltėjimui daro maždaug 30 kartų didesnę įtaką lyginant su anglies dioksidu.
Tačiau dabartiniai mokslininkų komandos stebėjimai parodė, jog šelfo amžinojo įšalo klodas yra „perforuotas“, t.y. jo paviršiuje esama ertmių, pro kurias į atmosferą patenka dideli kiekiai metano. Daugiau nei 80 procentų giluminio vandens ir daugiau kaip pusėje paviršinių vandenų metano kiekis maždaug aštuonis kartus viršijo vidutinį jūroje aptinkamą jo kiekį, teigiama žurnale „Science“ publikuotame straipsnyje. Mokslininkai perspėja, jog staigus bent dalies šelfe sukaupto metano patekimas į atmosferą gali sukelti staigų klimato „sušilimą“. „Vandenyno dugne esančiame amžinajame įšale taip pat esama didelio kiekio anglies junginių, ir ekspertai susirūpinę tuo, kad jų bei metano patekimas į atmosferą lemtų atmosferos temperatūrą padidėjimą. Toks grįžtamojo ryšio ciklas, žinoma, sukeltų dar didesnį metano išsiskyrimą iš amžinojo įšalo ir dar spartesnį klimato šiltėjimą“, - sako mokslininkai.
Šakchovos teigimu, dabartinė vidutinė metano koncentracija Arktyje yra apie 1,85 dalių vienam milijonui - ši koncentracija yra didžiausia per pastaruosius 400 000 metų. Koncentracija virš Rytų Sibiro Arkties šelfo yra dar didesnė. Mokslininkams tai kelia nerimą, nes povandeninis amžinasis įšalas „jau dabar yra praradęs savo stabilumą“, aiškina specialistė. „Jei jis destabilizuosis dar labiau, metano emisijos... bus žymiai didesnės“. Geologiniai tyrimai rodo, jog atmosferinės metano koncentracijos šaltaisiais Žemės klimato periodais kisdavo nuo maždaug 0,3 iki 0,4 dalių milijonui, o šiltaisiais periodais – nuo 0,6 iki 0,7 dalių milijonui.