Italų archeologai mano Florencijoje esančiame viduramžių moterų vienuolyne atkasę Lisos Gherardini, turtingo Florencijos šilko pirklio Francesco del Giocondo žmonos, palaikus. Manoma, kad būtent ši moteris yra pavaizduota garsiajame Leonardo da Vinčio paveiksle „Mona Liza“.
Dauguma istorikų sutinka, kad šiame paveiksle vaizduojama Lisa del Giocondo, kuri po savo vyro mirties įstojo į šv. Uršulės vienuolyną Florencijoje. Moteris mirė 1542 m. liepos 15 dieną sulaukusi 63 metų amžiaus.
Italų archeologai kasinėjimus apleistame šv. Uršulės vienuolyne pradėjo dar pernai. Iš pradžių jie turėjo įveikti ploną betono sluoksnį, kuriuo buvo užlietos vienuolyno grindys planuojant pertvarkyti pastatą į kareivines, praneša „Dailymail.co.uk“. Tačiau po kurio laiko archeologai po vienuolyno grindimis aptiko kriptą, kurioje, kaip buvo manoma, buvo palaidota Lisa Gherardini. Maždaug 1,5 m gylyje po buvusiomis vienuolyno grindimis buvo iškasta moters kaukolė ir įvairūs kaulai.
Deja, kasinėjimus dėl lėšų trūkumo teko nutraukti, ir tyrimai vėl buvo atnaujinti tik šių metų birželį, sakoma pranešime. Šią savaitę italų archeologai pagaliau atkasė visą kapavietėje rastą skeletą. Mokslininkai nusprendė pradėti rastų palaikų DNR tyrimą, kad būtų galima įsitikinti, jog pernai rasta kaukolė yra to paties žmogaus.
Po to ekspertizės rezultatai bus palyginti su dviejų Lisos Gherardini vaikų, kurie buvo palaidoti netoliese, DNR informacija. Jei tyrimas patvirtins šių palaikų artimą giminystę, mokslininkai dar labiau priartės prie istorinės tiesos, sakoma pranešime.
Jei bus nustatyta, kad kaukolė ir skeletas yra to paties asmens, bus atlikta šio žmogaus veido rekonstrukcija. Jos rezultatai bus palyginti su prieš 500 metų L. da Vinčio nutapyto garsiojo moters portreto bruožais.
Italų archeologams identifikuoti galimą Lisos Gherardini palaidojimo vietą padėjo istoriniai vienuolyno dokumentai, kuriuose buvo minimos 1495 ir 1625 m. įrengtos kriptos bei nurodyta L. Gherardini palaidojimo vieta, ir specialus požeminėms paieškoms skirtas radaras. Pradėjus tyrimus buvo identifikuotos abi dokumentuose paminėtos kriptos. Kad jas pasiektų, archeologai turėjo pašalinti ploną betono sluoksnį ir nuimti po juo esančių 90 cm storio senovinių plytų eilę.
Da Vinčis garsiausiu Vakarų kultūroje laikomą portretą pradėjo tapyti 1503 arba 1504 metais ir užbaigė jį 1519-aisiais, netrukus prieš savo mirtį.
Šiame vaizdo siužete – pasakojimas apie archeologinių tyrimų šv. Uršulės vienuolyne Florencijoje pradžią.