MOSTA direktorė Jurgita Petrauskienė aiškina, kad „žmonių, turinčių aukštojo mokslo diplomą, įsidarbinimas geresnis. Tačiau reikia galvoti, kodėl taip yra. Kaip parodė MOSTA atlikta darbdavių apklausa, jiems svarbiau ne kandidato užimti darbo vietą turimas diplomas, o jo turimos žinios ir įgūdžiai. Kur juos įgyti? MOSTA paklausė dabar jau dirbančių absolventų, kur įgijo gebėjimus, dabar jiems reikalingus darbe. Jie teigė, kad pusę žinių ir gebėjimų gavo studijose. Likusią pusę sudaro žinios ir gebėjimai, įgyti dirbant, atliekant praktiką, užsiimant visuomenine veikla ar tobulinantis savarankiškai.
Absolventai dažniausiai įsidarbina darbo vietose, kurioms reikia aukštojo išsilavinimo žinių ir įgūdžių. Nors didžioji dalis jų, pradėdami savo karjerą, gauna mažesnes pajamas nei vidutinis atlyginimas Lietuvoje, tačiau pasitaiko išimčių. Praėjus metams po studijų baigimo didesnes pajamas nei vidutinis atlyginimas Lietuvoje gauna absolventai, kolegijose baigę laivavedybos studijas, taip pat bendrosios praktikos slaugytojai, magistro studijų absolventai, įgiję vaistininko ir gydytojo odontologo kvalifikaciją. Vėlgi, reikia nepamiršti, kad šie duomenys – apie absolventų karjeros pradžią“.
Taip pat J. Petrauskienė pasakoja, kad „absolventų klausėme ir apie planus patiems kurti savo verslą. MOSTA tyrimai rodo, kad savo verslą kurti dažniau nori ir idėjų turi absolventai, kurie dirbo dar studijų metu, dažniau vyrai nei moterys, dažniau privačių nei valstybinių universitetų absolventai“.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus Sigitas Besagirskas tikina, kad didžioji dauguma sėkmingų verslininkų savo verslą pradėjo jau turėdami aukštojo mokslo diplomą.
„Aišku, priklauso nuo specialybės, tačiau jei žmogus nori dirbti vadovaujamą darbą – jam reikės aukštojo mokslo diplomo. Be to, jei žiūrėtume turtingiausių žmonių sąrašą Lietuvoje – didžioji dalis jų pradėjo verslą jau turėdami aukštąjį išsilavinimą“, sako S. Besagirskas.