• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad vis mažiau žmonių renkasi magistro studijas. Štai 2008-2009 metais magistro studijas pasirinko kiek daugiau nei 30 tūkstančių absolventų, o 2013-2014 metais – kiek daugiau nei 21 tūkstantis.

Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad vis mažiau žmonių renkasi magistro studijas. Štai 2008-2009 metais magistro studijas pasirinko kiek daugiau nei 30 tūkstančių absolventų, o 2013-2014 metais – kiek daugiau nei 21 tūkstantis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nors magistro studijų absolventų skaičius mažėja, tačiau MOSTA direktorė Jurgita Petrauskienė teigia, kad baigę magistro studijas lengviau įsidarbina ir daugiau uždirba.

REKLAMA

„MOSTA atliktas absolventų karjeros stebėsenos tyrimas rodo, kad absolventai, baigę magistro studijas, uždirba daugiau nei baigę bakalauro studijas. Tyrime palyginome, kaip darbo rinkoje sekasi absolventams, studijas baigusiems 2013 metais ir kokį atlyginimą jie gauna praėjus metams. Koleginių studijų programų absolventų vidutinės draudžiamosios pajamos apytiksliai siekė 470 eurų, universitetuose baigusių bakalauro studijas – 555 eurų. Magistro ir vientisųjų studijų absolventai uždirbo daugiau nei vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje, jų vidutinės draudžiamosios pajamos siekė 742 eurų.

REKLAMA
REKLAMA

Per metus nuo studijų baigimo įsidarbina 88 proc. magistro ir vientisųjų studijų absolventų. Didelė dalis jų pradeda dirbti dar studijuodami. MOSTA tyrimai rodo, kad apie 75 proc. magistro studijų absolventų likus pusmečiui iki studijų baigimo jau dirbo“, sako J. Petrauskienė.

Reikia turėti omenyje, kad šie duomenys rodo, kaip sekasi absolventams jų karjeros pradžioje. Lietuvoje absolventų karjeros stebėsenos sistema šiuo metu tik pradėta kurti. Po kelerių metų, kai turėsime daugiau duomenų, galėsime matyti, kaip klostosi absolventų karjera praėjus ilgesniam laikui po studijų baigimo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus Sigitas Besagirskas tikina, kad daug svarbiau už diplomą yra žmogaus gebėjimai.

„Statistika rodo, kad turintys magistro diplomą įsidarbina geriau, bet gali būti ir taip, jog žmonės jau dirbdami stoja ar pradeda studijuoti magistrantūrą. Vis dėlto kalbant su darbdaviais matyti, kad aukštojo mokslo diplomas yra svarbus, tačiau nelabai kreipiamas dėmesys – bakalauro ar magistro diplomas, nes svarbiausias dalykas – žmogaus gebėjimai. 99 procentai priežasčių, kurios lemia ar žmogus bus priimtas į darbą – pokalbis. Svarbu kaip būsimasis darbuotojas geba pasirodyti per pokalbį, ką pasako, parodo, kokius gebėjimus atskleidžia“, komentuoja S. Besagirskas.

REKLAMA

Studijų, mokslo ir technologijų departamento Studijų skyriaus vedėjas Antanas Levickas aiškina, kad yra tokių specialybių, kur magistro diplomas privalomas, todėl be jo neįmanoma bus gauti norimos darbo vietos.

„Jei žmogus siekia būti teisėju, gydytoju ar nori užimti tam tikrą poziciją valstybės tarnyboje – tada jam magistro diplomas būtinas, nes kitaip į šias pareigas negalės būti priimtas. Tačiau jei susidaro žmonių perprodukcija, t.y. tam tikros srities profesijų atstovų yra daugiau nei jų reikia darbo rinkai, tada magistro diplomas didelės reikšmės neturi. Be to, darbdaviai pabrėžia, kad svarbiausia, jog darbuotojas gebėtų savarankiškai mąstyti ir priimti sprendimus, o ne tik lauktų nurodymų ir dirbtų pagal instrukcijas", sako A. Levickas.  

 

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų