Neabejotinai įrodyta, kad mūsų planetos klimatas šiltėja dėl į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Daugiausia tai lemia iškastinio kuro deginimas gaminant elektros energiją, naudojant transportą, užtikrinant pramonės veiklą ir namų ūkių poreikius, o taip pat miškų kirtimas. Sparčiai tirpsta ledynai, šiltėja vandenynai, kyla jų lygis, grasindamas užtvindyti daugelį pakrančių miestų, salų.
Tačiau nuo 1998 metų mokslininkai stebi klimato kaitos sulėtėjimą planetoje. Kol kas jie tiksliai nežino, nuo ko tai priklauso ir reiškia įvairias nuomones. Taip vieni specialistai mano, kad šio reiškinio paslaptis slypi pasaulinio vandenyno vandenyse, kurie aktyviai sugeria anglies dioksidą. Kitų nuomone, procesas yra susijęs su antropogeniniais aerozoliais Žemės atmosferoje.
Amerikiečių mokslininkai iš nacionalinės Laurenso vardo laboratorijos Livermore spėja, kad pagrindinį „įnašą“ stabdant temperatūrų augimą galėjo įnešti apie porą dešimčių ugnikalnių mini išsiveržimų, įvykusių nuo 1999 metų.
Ugnikalnių aerozoliai gaivina planetą
Specialistai sukūrė klimato modelį, kuris atsižvelgia į ugnikalnių įtaką Žemės klimatui. Jų apskaičiavimai parodė, kad per pastarąjį dešimtmetį ugnikalnių išmetimai padidino aerozolių dalį atmosferoje 4-7 procentais.
Amerikiečių nuomone, išmetimai atšaldo Žemę ir taip mažina klimato kaitos tempus. Jų vertinimu, dėl ugnikalnių veiklos vidutinių metinių temperatūrų augimas buvo sulėtintas maždaug 11-15 procentų (priklausomai nuo pasirinktų modeliavimo parametrų).
Išprovokavo globalinę „žiemą“
Pastebima, kad ir anksčiau ugnikalniai darydavo panašų atšaldantį poveikį planetai. Taip dėl Indonezijos ugnikalnio Tambora išsiveržimo 1815 metais temperatūros pastebimai nukrito. O superugnikalnis Toba 75 tūkstančius metų atgal išprovokavo globalinę „žiemą“ ištisus 10 metų ir tapo ženklaus planetos atšalimo kitais tūkstantmečiais priežastimi.
Dėl klimato kaitos išsiveržimų daugėja
Tačiau ugnikalnių aktyvumas priklauso nuo klimato kaitos. Dalis mokslininkų mano, kad kuo labiau šiltėja klimatas, tuo daugiau gali būti ugnikalnių išsiveržimų, rašo scientificamerican.com. Tokią nuomonę pareiškė Vokietijos Kylio miesto Helmholtzo vandenynų tyrimų centro mokslininkai.
Teorija buvo sukurta išanalizavus projekto „Geomar“ metu atliktus tyrimus. Mokslininkai tyrė Centrinės Amerikos ugnikalnių pelenų sluoksnius ant žemės ir po vandeniu. Nustatyta, kad kai kuriais periodais ugnikalnių išsiveržimų buvo kelis kartus daugiau. Gautus rezultatus sulyginus su klimatologiniais duomenimis, paaiškėjo, kad ugnikalnių aktyvumas susijęs su greitu planetos šiltėjimu ir ledynų tirpimu. Kitų šalių ugnikalnių tyrimų duomenų analizė patvirtino, kad panašios tendencijos galioja ir likusiai planetos daliai.
Mokslininkai aiškina, kad tai gali būti susiję su ledynų storiu. Arktikoje ir Antarktidoje tirpstant ledynams, mažėja jų svoris. Mažiau spaudžiamos tektoninės Žemės plokštės, jos lyg atlaisvinamos, todėl daugėja ugnikalnių išsiveržimų.
