O 2010 m., kai pasaulyje bus 7 mlrd. žmonių, visiems jiems sutalpinti Vaito sala bus per maža – reikės bent jau Zanzibaro. Rašytojas su 7 mlrd. apsiriko vos vieneriais metais: 7 mlrd. žmonių Žemėje – nuo 2011 m. Bet ar gyvų žmonių dabar yra daugiau nei gyvenusių ir jau mirusių?
Nors J. Brunnerio idėja sustatyti visus žmones vienoje saloje nebūtinai turi būti nuostabi ar bent jau vykusi, tai – jo asmeninis požiūris į žmonijos populiaciją, kurio atimti niekas negali. Vis tik 7 mlrd. žmonių – šiurpokas skaičius, turint omenyje, jog dar 1960 m. Žemėje buvo apie 3 mlrd. individų, o prieš 2 tūkst. metų – gal kokie 300 mln. (maždaug tiek, kiek dabar gyvena JAV).
Maždaug 1000-aisiais metais žmonijos populiacijos augimo koeficientas buvo stabilus – apie 0,1 proc. per metus. Homo sapiens gretas gerokai praretino XIV a. „juodasis maras“. Tačiau XVIII-XIX a. pramoninė revoliucija žmonių populiacijos kreivę sviedė į neregėtas aukštumas: XIX a. buvo peržengta 1 mlrd. žmonių riba. Ir tai, kaip paaiškėjo – toli gražu ne riba.
Ir ką? Ar tai reiškia, kad gyvųjų skaičius šiuo metu viršija bendrą iki šiol Žemėje gyvenusių ir mirusių žmonių skaičių? Ši idėja – stebėti, kada gyvųjų skaičius peržengs mirusių žmonių skaičių - kilo aštuntame XX a. dešimtmetyje, kai žmonių populiacija pasiekė pusę tiek, kiek žmonių yra šiandien (apie 3,5 mlrd.). Papildomi 3,5 mlrd. žmonių per tą laiką atsirado vos per 30 metų.
Nors tiksliai įvertinti gyvųjų ir mirusiųjų santykio nėra galimybių, panašu, kad gyviesiems iki visų mirusiųjų skaičiaus dar gerokai trūksta. Kodėl? Praėję pernelyg daug laiko. Modernūs žmonės (Homo sapiens) Žemės paviršiumi vaikščioti pradėjo prieš maždaug 200 tūkst. metų. Už gryną pinigą priėmus net ir didžiausių evoliucijos konservatorių nuomonę (jie tvirtina, jog žmonės Žemėje atsirado ne seniau nei prieš 50 tūkst. metų), laiko praėję išties pernelyg daug – net ir atsižvelgiant į mažą populiacijos augimo greitį akmens amžiuje. Mirusieji tebepirmauja.
Ar smarkiai? Populiacijos augimo biuro demografas Carlas Haubas dar 2002 m. paskaičiavo, jog minimalus iš viso iki tol gyvenusių (taigi, iki 2002 m. mirusių) žmonių skaičius turėtų būti mažiausiai 106 mlrd. Apibendrinant kitų demografų skaičiavimus, šis skaičius svyruoja nuo 45 iki 125 mlrd. žmonių.
Atrodo, kad salų žmonijos sustatymui reikėtų gerokai daugiau – ar bent jau vienos, tačiau kur kas didesnės už Zanzibarą. Atsižvelgiant į tai, jog net ir agresyviausių populiacijos augimo prognozių eilutėse pabrėžiama, jog maksimalus žmonių skaičius Žemėje bus 10 mlrd. ir ne daugiau, panašu, jog aplenkti ar bent jau pavyti mirusiuosius skaičiumi gyviesiems vargu ar pavyks. Juk ir absoliutus mirusiųjų skaičius pastaraisiais dešimtmečiais smarkiai auga – miršta tie patys milijardai.
