Ar gali tokie žaidimai kaip „Guitar Hero“ padėti išgyti nuo vėžio arba panaikinti pasaulinį skurdą?
Nemažai kritikų tokius žaidimus vertina kaip protą bukinančiu laiko švaistymu. Tačiau tikra tiesa apie žaidimus yra kur kas kitokia. Šių dienų visuomenėje žaidimai nuolat patenkina tikrus žmonių troškimus, kurių realus pasaulis nesugeba patenkinti. Dar daugiau, žaidimai gali būti esminis raktas sprendžiant kai kurias opiausias realaus pasaulio problemas, rašo „The Wall Street Journal“.
Šimtai milijonų žmonių visame pasaulyje skiria vis didesnę dalį savo laisvalaikio šiai alternatyviai realybei. Bendrai, visi mes praleidžiame virš 3 mlrd. valandų per savaitę žaisdami. Jungtinėse Valstijose, kur yra 183 mln. aktyvių žaidėjų, iš kompiuterinių žaidimų pramonė praėjusiais metais gavo 15,5 mlrd. JAV dolerių (40,3 mlrd. litų) pajamų. Nors vidutinis žaidėjas praleidžia žaisdamas vos viena ar dvi valandas per dieną, tačiau šiuo metu yra daugiau kaip 5 mln. „radikalių“ žaidėjų JAV, kurie žaidžia vidutiniškai po 45 valandas per savaitę. Norint susidaryti geresnį vaizdą reiktų paminėti, kad žaidėjai visame pasaulyje vien tik žaisdami „World of Warcraft“ jau „pražaidė“ 5,93 mln. metų.
Be abejo, šie žaidėjai iki galo neatsisako realybės. Jie daro karjerą, turi kitų tikslų, lanko mokyklas, turi šeimas ir gyvena realius gyvenimus. Tačiau skirdami vis daugiau laiko žaidimų pasauliui, jie neretai suvokia, kad realiam pasauliui kažko trūksta. Realus pasaulis negali pasiūlyti tokių pačių malonumų, jaudinančių iššūkių ir tvirtų socialinių ryšių, kuriuos žaidžiantieji atranda virtualioje aplinkoje. Realybė mus nepakankamai motyvuoja. Realybė nėra sukurta taip, kad maksimizuotų mūsų potencialą ar padarytų mus laimingais.
Tie, kurie ir toliau laikys žaidimus, kaip padedančius pabėgti nuo realybės, susidurs su dideliais nepatogumais, nes vis daugiau kompiuterinių žaidimų mėgėjų pasitelks šią galią realiems darbams, teigia Jungtinėse Valstijose esančio Ateities instituto žaidimų tyrimo ir plėtros direktorė Jane McGonigal. Jos atliktas tyrimas parodė, kad žaidimai mums nuolat pateikia keturis dalykus, darančius mūsų gyvenimus laimingais ir prasmingais: teikiantis pasitenkinimą darbas, reali sėkmės viltis, tvirti socialiniai ryšiai, ir galimybė tapti kažkuo daugiau, nei esame.
Visus šiuos dalykus mes kartais gauname ir realiame gyvenime, tačiau žaisdami gerą žaidimą juos gauname beveik visuomet. Tokią naudą pozityvūs psichologai vadina vidiniu atpildu – mes nežaidžiame žaidimų norėdami uždirbti pinigų, pagerinti savo socialinį statusą ar pasiekti išorines sėkmės nuorodas. Tyrimai Pensilvanijos, Harvardo ir Berklio universitetuose parodė, kad šie vidiniai atpildai suteikia pagrindą optimaliai žmogiškajai patirčiai.
Žaisdami gerą žaidimą mes palaimingai jaučiamės produktyvūs. Mes turime aiškius tikslus ir didvyriško tikslo pojūtį. Be to, mes nuolat gali stebėti ir pajusti savo pastangų poveikį aplink mus esančiame virtualiame pasaulyje. Galiausiai, mes geriau suvokiame savo dalyvavimo svarbą, tad didėja tikimybė, kad sugebėsime nusistatyti ambicingus tikslus ir realiame gyvenime. Pavyzdžiui, neseniai atliktas tyrimas parodė, kad žaidusieji „Guitar Hero“ dažniau ima į rankas tikrą gitarą ir išmoksta ja groti.
Žaisdami taip pat turime nuolatinį optimizmo pojūtį. Mes nuoširdžiai tikime, kad esame pasirengę bet kokiam iššūkiui ir sugebame greitai atsigauti po nesėkmės. J. McGonigal tyrimas rodo, kad žaidėjai 80 proc. savo laiko žaidimuose pralaimi, tačiau vietoj to, kad pasiduotų, jie bando įveikti užduotį ir pasinaudodami žaidimo atgaliniu ryšiu siekia tapti geresniais. Pasistengus galima būtų pritaikyti šį užsispyrimą ir iššūkiams, su kuriais susiduriame realiame pasaulyje.
Žaidimai mums padeda susikurti tvirtesnius socialinius ryšius su savo draugais ar šeimos nariais. Tyrimai parodė, kad vienas ar kitas asmuo mums labiau patinka ir mes juo labiau pasitikime po to, kai pažaidžiame su jais kokį nors žaidimą, net jei jie ir nugali mus. Taip pat yra didesnė tikimybė, kad mes padėsime kam nors realiame gyvenime, jei tai jau darėme virtualiame pasaulyje. Tad nenuostabu, kad 40 proc. viso „Facebook“ socialiniame tinklapyje praleidžiamo laiko lankytojai skiria įvairiems žaidimams. Tokie žaidimai yra greitas ir patikimas būdas sustiprinti ryšį su mums rūpimais žmonėmis.
Taigi, esant visai šiai žaidimų teikiamai naudai, palaimingam produktyvumui, nuolatiniam optimizmui, tvirtesniems socialiniams ryšiams ir ypatingam bendradarbiavimui, nėra nuostabu, kad tiek daug žaidėjų žaidimuose jaučiasi esantys geriausi savęs atitikmenys. Dėl šios priežasties J. McGonigal mano, kad reiktų išnaudoti visą šią žaidimų teikiamą naudą. Mes galime panaudoti šią galią spręsdami realaus pasaulio problemas.
2010 metais daugiau kaip 57 tūkst. žaidėjų buvo prestižinio mokslinio žurnalo „Nature“ tyrimo dalyviais. Žaidėjai, neturintys jokių biochemijos pagrindų, veikė 3D aplinkoje, pavadintoje „Foldit“, dėliodami virtualius proteinus naujais būdais, kurie galėtų išgydyti nuo vėžio ar apsaugoti nuo Alzhaimerio ligos. Žaidimą sukūrė Vašingtono universiteto mokslininkai tikėjo, kad žaidėjai gali pasirodyti geriau nei superkompiuteriai atlikdami kūrybiškas užduotis ir žaidėjai jų neapvylė, įveikę kompiuterius daugiau nei pusėje žaidimų.
Tokie pavyzdžiai yra tik pradžia to, ką galima padaryti, jei pasinaudosime žaidimų galia mėgindami pakeisti pasaulį ir padaryti save geresniais. Tie, kurie įvaldys šią galią, bus tie, kurie kurs mūsų visų ateitį. Taigi, pradėkime žaisti.
