Norvegijos mokslininkas Jorn Harald Hurum kartu su savo kolegomis pranešė, kad Arkties vandenyno salyne rastos suakmenėjusios „jūrų pabaisos“ liekanos priklausė didžiausiam mokslui žinomam jūrų ropliui. Prieš 150 mln. metų šis plėšrūnas karaliavo vandenyne, o jo liekanos pirmą kartą surastos 2006 m. Špicbergeno salyne (Svalbardo salų grandinėje).
Plėšrūnas dėl įspūdingų gabaritų pavadintas „Monstru“ (The Monster). Tai pleozauras, kurio galimas dydis buvo tikslinamas jau du kartus ir visais kartais buvo pasiekiamas naujas rekordas. Ne išimtis ir dabar. Pirmą kartą, kuomet mokslininkai pranešė apie Monstro radybas, jie spėjo, jog surastos fosilijos ilgis siekia 8 metrus. Vėliau aptiktos kitos liekanos šį skaičių padidino iki 12 metrų. O dabar tapo aišku, jog ilgis nuo nosies iki uodegos galo siekė ne mažiau kaip 15 metrų.
Visgi didžioji skeleto kaulų dalis vis dar nesurasta. Paieškas apsunkina tai, jog pati gamta sunaikino nemažai suakmenėjusių kaulų – per pačią radimviete čiurlena upeliukas, senų seniausiai nuplovęs dalį kaulų.
Tačiau vien iš surastų detalių yra kuo stebėtis. Pavyzdžiui, vien galiniai plaukmenys siekė 3 metrus – jais gyvūnas yrėsi nardydamas po vandenyną. Dantys yra tokio pat dydžio kaip prinokę bananai. Nasrų apimtis tokia, jog Monstras be vargo galėjo apžioti lengvąjį automobilį ir jį perkasti pusiau.
Paleontologai sulygino Monstro kaukolę su krokodilų kaukolėmis (įvertindami skirtingus dydžius). Pasirodo, senųjų plėšrūnų kaukolėje buvo 2-4 kartus daugiau vietos raumenims, atsakingiems už žandikaulio sukandimą. Vadinasi, jų sukandimas buvo ypatingai stiprus.
Surinkus visus kaulus į visumą, paleontologams neliko nieko kito kaip pripažinti, jog prieš juos yra didžiausias surastas pleozaurų atstovas. Reikia paminėti, jog Juros periodo milžinas yra tik vienas iš 40 salose rastų jūros roplių. Taigi, radimvietė paleontologams prilygta tikrai aukso gyslai.
