Britų ir amerikiečių astronomų komanda aptiko pirmąją planetą, kurioje ypač didelė anglies koncentracija.
Anot tyrėjų, šis atradimas paremia teoriją, tvirtinančią, kad gali egzistuoti daug anglies turinti uolinga planeta, kurios paviršius sudarytas iš deimantų arba grafito.
„Galima tikėtis pamatyti žemes ir kalnus, sudarytus iš deimantų“, – „BBC News“ teigė tyrimo vadovas Nikku Madhusudhanas.
Žurnale „Nature“ paskelbtas tyrimas kelia naujų klausimų apie tai, kaip planetos formuojasi.
Tyrimą atlikę mokslininkai, naudodami NASA Spitzerio kosminį teleskopą, aptiko už 1,2 tūkst. šviesmečių esančios planetos skleidžiamą terminę radiaciją. Turėdami šią informaciją jie apskaičiavo, iš ko susideda planetos atmosfera, aiškina Karališkos Grinvičo observatorijos Londone mokslininkas Marekas Kukula.
„Nuostabu, kad šie mokslininkai sugeba pamažu išgauti detales apie tai, iš ko sudarytos aplink kitas žvaigždes esančios planetos“, – kalbėjo jis.
„Planeta yra tūkstančius kartų blyškesnė nei žvaigždė, aplink kurią ji skrieja. Taigi mokslininkai turi atlikti nepaprastai tikslius skaičiavimus, kad gautų bet kokią informaciją. Faktas, kad jie gali kažką pasakyti apie šios konkrečios planetos sudėtį, yra tiesiogine prasme nežemiška“, – pridūrė M. Kukula.
Iki šiol astronomai aptiko daugiau kaip 500 aplink kitas žvaigždes skriejančių vadinamųjų egzoplanetų. Tačiau tik neseniai prietaisai ir analizės metodai tapo pakankamai galingi, kad būtų galima nustatyti jų sudėtį.
Naujoji planeta, Wasp 12b, yra pirmoji, turinti daugiau anglies ,nei deguonies. Tai vadinamoji dujinė milžinė, tokia, kaip Jupiteris, ir ji daugiausiai sudaryta iš vandenilio dujų.
Tačiau planetos branduolys gali būti sudarytas iš kokių nors deimanto, grafito ar kitų anglies junginių formų, greičiausiai – skystų.
Šis atradimas leidžia manyti, kad mūsų galaktikoje gali būti daugybė Žemės dydžio planetų, turinčių daug anglies. Tačiau šie pasauliai nebus panašūs į mūsų planetą: „Teoriniai tyrimai leidžia manyti, kad juose galėtų vyrauti deimantų ir grafito uolienos“, – teigia N. Madhusudhanas.
„Tai reikštų, kad kalnuose didžioji dalis uolienų masės iš tikrųjų galėtų būti iš deimantų, o jų galėtų būti gausu ir žemėje. Žymiai daugiau, nei matome Žemėje“, – pridūrė jis.
Šiose planetose greičiausiai nebūtų vandens, taigi jei temperatūra būtų pakankamai aukšta, jų paviršiuje esantis skystis būtų sudarytas iš daug anglies turinčių junginių, tokių kaip derva, tvirtina mokslininkas.
Kaip dažnai šios deimantinės planetos pasitaiko? Atsakymas paprastas – astronomai paprasčiausiai nežino. Tačiau faktas, kad jie aptiko vieną, reiškia, kad dabar jie gali bandyti atsakymą sužinoti. N. Madhusudhanas mano, kad jos plačiai paplitę.
„Mano stipriu įsitikinimu, nemaža dalis atrastų egzoplanetų gali turėti daug anglies. Labai įdomu, kad tokioje uolėtoje planetoje smėlis būtų retenybė, o deimantų būtų daugybė. Tačiau daug svarbesnis klausimas – kaip šios planetos galėtų susiformuoti“, – kalbėjo jis.
Klausimas, kurį kelia šis atradimas – kodėl Wasp 12b planetoje anglies dvideginio yra žymiai daugiau, nei kitose žinomose planetose.
Vyraujanti teorija teigia, kad formuojantis Saulės sistemos planetoms, buvo daug vandens ledo. To greičiausiai nebuvo, kai formavosi Wasp 12b.
