Turbūt jau teko girdėti paskutiniu metu kilusį škvalą kritikos, skirtos korporacijai „Apple, kuri turi galybę laisvų piniginių resursų, tačiau neskuba jais dalintis su akcininkais ir investuotojais. Šiandien, įvairių šaltinių teigimu, „obuolinė“ imperija yra sukaupusi apie 137 mlrd. JAV dolerių, ir šis skaičius toliau auga.
Paprastai korporacijos savo sąskaitose turi ne itin daug „laisvų grynųjų“ pinigų (JAV grynaisiais laikomi ir tie pinigai, kurie yra sąskaitose). Paprastai saugoma grynųjų tiek, kad užtektų operatyviems rezervams, tuo tarpu visa kita dažniausiai investuojama arba išdalinama investuotojams dividendų pavidalu. O kartais kompanijos tiesiog skolinasi, kad galėtų patenkinti savo būtinus (arba nelabai) poreikius.
Kompanija „Apple“ niekada ir nebandė niekam paaiškinti, kam jai reikalinga tiek daug grynųjų, buvo girdimas tik standartinis „kad tik būtų“. Iš esmės, šie pinigai priklauso akcininkams, o dabartinei „Apple“ vadovybei su Timu Cooku priešakyje rankos gana smarkiai surištos, jei kalbėtume apie jų išleidimą. Tačiau svetimus pinigus mėgsta skaičiuoti visi ir visame pasaulyje, taigi žurnalistai iš „Huftington Post“ surado devynis galimus variantus, kur galima būtų išleisti „Apple“ milijardus:
Padovanoti kiekvienam JAV piliečiui po 437 dolerius; Nusipirkti 213 mln. išmaniųjų telefonų „iPhone“ už vidutinę didmenos kainą; Esant dabartinėms akcijų kainoms nusipirkti tokias kompanijas kaip „Facebook“, „LinkedIn“, „Groupon“, „Pandora“, „Netflix“, „Yahoo“, RIM, „Zillow“, „Yelp“ ir „Zynga“, o po viso šito apsipirkimo dar liktų 2 mlrd. dolerių smulkioms išlaidoms; Grynųjų pinigų suma būtų maždaug 15 tūkst. kilometrų aukščio (tiesa, iki Mėnulio dar toloka); Įsigyti apie 100 tūkst. prestižinių butų Niujorko Manheteno rajone; Padengti dvejų metų JAV švietimo sistemos biudžeto išlaidas; Išmokėti kiekvienam „Apple“ darbuotojui po 1,7 mln. dolerių premiją; Padvigubinti JAV teikiamą pagalbą trečiojo pasaulio šalims trejiems su puse metų; Išmokėti akcininkams po 145 JAV dolerių už kiekvieną akciją.
Esant reikalui, prie šio sąrašo galima pridėti ir kitų įdomių punktų, pavyzdžiui, dešimčiai metų „išsinuomoti“ Lietuvą (atsižvelgiant į 2012 metų nacionalinio biudžeto išlaidas), galbūt nusipirkti Zimbabvę ir sukurti „Apple“ valstybę, arba šiek tiek pataupyti ir nusipirkti savo nekenčiamiausią priešą – „Samsung Electronics“, kurios dabartinė rinkos kaina sudaro apie 197 mlrd. JAV dolerių. Tiesa, procesorių giganto „Intel“ atveju taupyti jau nereikės – šios kompanijos rinkos kaina dabar sudaro apie 104 mlrd. JAV dolerių.
