42 proc. Europos vartotojų, dalyvavusių „Kaspersky Lab“ ir „B2B International“ tyrime pažymėjo, kad baiminasi stebėjimo per internetinę kompiuterio kamerą. Lietuvoje dėl to bijo 49 proc. apklaustųjų.
Penktoji apklaustų Europos gyventojų dalis (21 proc.) netgi užklijuoja ar uždengia kameros vaizdo objektyvą savo kompiuteryje. Dar 5 proc. užklijuoja kamerą ir savo mobiliajame įrenginyje. Tarp Lietuvos vartotojų internetinę kompiuterio kamerą uždengia 19 proc. apklaustųjų, o mobiliojo įrenginio – 5 proc., sakoma „Kaspersky Lab“ pranešime.
Pasak bendrovės atstovų, jų susirūpinimą pavadinti nepagrįstu negalima – internetinės kompiuterio kameros dažnai tampa efektyviu kibernetinių nusikaltėlių instrumentu. Įsilaužimo į internetinę kamerą tikslai gali būti įvairūs. Pirma, taip nusikaltėliai gali išsiaiškinti tarnybines paslaptis arba pavogti finansinių paslaugų sąskaitų duomenis. Kai kurių vartotojų neaidairumas palengvina kenkėjų užduotį: pavyzdžiui, kas šeštas apklaustasis Lietuvoje pranešė, kad užsirašo savo internetinių paslaugų slaptažodžius užrašų knygelėje ar ant lipniųjų lapelių, saugomų šalia kompiuterio. Šiuolaikinių internetinių kompiuterio kamerų kokybė suteikia galimybę perskaityti tokius užrašus.
Antra, apgavikai gali gauti asmenines nuotraukas šantažui arba tiesiog pramogai. Gegužę Europolas aptiko visą kūrėjų, platintojų ir kenkėjiškų programų, taikomų sekti internetine kompiuterio kamera, vartotojų tinklą. Tyrimas pradėtas 2014 m. areštavus Olandijos programišių, kuris užkrėte 2000 moterų kompiuterius siekdamas gauti jų intymias nuotraukas.
„Uždengti internetinės kameros objektyvą – ne pats efektyviausias apsaugos būdas. Ši priemonė padeda tam tikrą laiką išvengti sekimo, tačiau netrukdo klausytis per įmontuotą mikrofoną, taip pat perimti vaizdus tais momentais, kai kamera atidengiama norint bendrauti, – pasakoja Sergejus Ložkinas, „Kaspersky Lab“ antivirusų ekspertas. – Apsaugoti nuo kenkėjiškų programų, gebančių žvilgčioti pro internetinę kamerą, gali daugelis apsaugos sprendimų. Tačiau šių apsaugos priemonių nepakanka tuo atveju, kai programa nėra numatyta kaip kenkėjiška, pavyzdžiui, perduoda tik vaizdą, arba apgavikas naudoja teisėtą programinę įrangą. Būtent todėl į savo sprendimą įtraukėme technologiją, gebančią atpažinti bet kokius prisijungimus prie kameros.“
