Rytų Antarktidoje pradėjo tirpti didžiausias pasaulyje ledo skydas, dar labiau paspartinsiantis jūros lygio kilimą, liudija NASA palydovinių stebėjimų duomenys.
Rytų Antarktidos ledo skydas, užimantis tris ketvirtadalius viso žemyno ploto, nuo 2009-ųjų kasmet praranda apie 57 milijardus tonų ledo, kurio tirpsmo vandenys patenka į Pietų vandenyną, rašo britų dienraštis „Guardian“. Tai nustatyta remiantis Antarktidą stebinčių NASA palydovų duomenimis.
Iki šiol mokslininkai manė, kad Rytų Antarktidos ledo skydas yra santykinai stabilus, tačiau NASA paleisto GRACE (Gravity Recovery and Climate Experiment) palydovo atlikti matavimai atskleidė, kad jis 2006 m. pradėjo sparčiai tirpti.
GRACE duomenimis paremti mokslininkų skaičiavimai liudija, kad netrukus jūros lygio kilimą labiausiai lems tirpstantys Antarktidos, o ne Grenlandijos ledynai. Iki šiol šiuo požiūriu pirmavo Grenlandija, kasmet prarandanti daugiau nei 250 milijardų tono ledo, kuris kasmet jūros lygį pakelia 0,7 milimetro.
Visos Antarktidos palydovinio stebėjimo duomenys rodo, kad šiuo metu čia kasmet ištirpsta apie 190 mlrd. tonų ledo. Atsižvelgus į galimą matavimų paklaidą, skaičiuojama, kad iš tikrųjų Antarktida kasmet netenka maždaug 113 – 267 mlrd. tonų ledo masės.
Pasak Teksaso valstijos universiteto (JAV) daktaro Jianli Cheno, jei tokia tendencija išliks ir toliau ar dar labiau sustiprės, Antarktida bus svarbiausia jūros lygio kilimo priežastis. Mokslininko teigimu, per kelerius artimiausius metus Antarktidoje ištirps daugiau ledo, nei Grenlandijoje.
Daktaro Cheno vadovaujama tyrėjų grupė, pasitelkusi GRACE palydovo matavimus, analizavo, kaip keitėsi Žemės gravitacijos laukas kiekvieną mėnesį nuo 2002 m. balandžio iki 2009 m. sausio. Virš Pietų ašigalio atliekami matavimai atspindi, kaip kas mėnesį kito Antarktidos ledynų masė.
Tyrimas ne tik patvirtino žinomą faktą, kad sparčiai tirpsta Vakarų Antarktidos ledo plokštė (kasmet šiame regione ištirpsta apie 132 mlrd. tonų ledo), bet ir netikėtai atskleidė, jog ėmė tirpti ir didesnė Rytų Antarktidos ledo plokštė.
JAV mokslininkų manymu, jos tirpimą galėjo paskatinti šiltesnis vandenyno, skalaujančio šios Antarktidos dalies krantus, vanduo. Dėl to ledynas sparčiau slenka nuo žemyno į jūrą.
Žurnale „Nature Geoscience“ paskelbtoje daktaro Cheno vadovaujamos mokslininkų grupės tyrimo ataskaitoje sakoma, kad Vilkio Žemės Rytų Antarktidoje, kurioje yra storiausias pasaulyje (4800 m storio) ledo sluoksnis, ledo skydas buvo stabilus iki 2006 metų, tačiau nuo to laiko pradėjo tirpti. „Klimato kaitos efektus dabar jau matome visame pasaulyje“, - teigia mokslininkas.
