Su oru įkvėpus anglies nanovamzdelių gali sutrikti imuninės sistemos veikla, nustatė mokslininkai. Tokie naujo tyrimo rezultatai perspėja apie galimą pavojų su nanomedžiagomis dirbantiems specialistams.
Anglies nanovamzdeliais vadinami tūkstančius kartų už žmogaus plauką plonesni susukti grafito lakštai. Kadangi jie yra nepaprastai tvirti ir gerai praleidžia elektrą, yra naudojami daugelyje sričių, pradedant inžineriniais taikymais, baigiant medicina, rašo britų dienraštis „Guardian“. Tačiau panaši anglies nanovamzdelių ir asbesto skaidulų struktūra jau anksčiau kėlė susirūpinimą dėl galimo poveikio sveikatai: įkvėptos asbesto skaidulos susminga į kvėpavimo takų audinius, sukeldamos mezoteliomą ir kitas vėžines ligas. Todėl, pasak dienraščio, mokslininkai siekia išsiaiškinti, ar anglies nanovamzdeliai gali neigiamai veikti žmonių sveikatą.
JAV mokslininkai paskelbė naujausio tyrimo, atlikto su laboratorinėmis pelėmis, rezultatus. Jie atskleidė, kad pelėms įkvėpus anglies nanovamzdelių sutrinka už ląstelinį imunitetą – užkrėstų ir vėžinių ląstelių naikinimą – atsakingų kraujo ląstelių T limfocitų veikla.
Pasak Lovelace‘o Respiracinių tyrimų instituto Albukerke (JAV) tyrėjų grupės vadovo daktaro Jacobo McDonaldo, viena svarbiausių šio tyrimo išvadų yra ta, kad reikia tirti ne tik galimą įkvepiamų nanomedžiagų poveikį plaučiams, bet ir kitiems organams. „Šie nanovamzdeliai, kaip ima aiškėti, daro sunkiai pastebimą, bet svarbų ir sistemingą poveikį įvairių organų sistemoms, o tai reikalauja rimto dėmesio“, - cituoja mokslininką „Guardian“.
Žurnale „Nature Nanotechnology“ paskelbtame straipsnyje tyrimo autoriai teigia, kad anglies nanovamzdeliai, esantys įvairiuose nanotechnologijų pagrindu sukurtuose gaminiuose, iš visko sprendžiant nekelia pavojaus vartotojų sveikatai, tačiau su didesne rizika susiduria tie, kurių nuolatinis darbas susijęs su tokių medžiagų gamyba ir apdorojimu. „Dirbantiems šioje pramonės šakoje reikia susirūpinti dėl galimo imuninės disfunkcijos pavojaus“, - pažymi mokslininkai.
Vykdydami eksperimentą amerikiečių tyrėjai dvi savaites maždaug po 6 valandas per dieną laboratorinėms pelėms leisdavo kvėpuoti oru, kuriame buvo paskleistos įvairios komerciškai prieinamos suspensijos. Jų sudėtyje buvo anglies nanovamzdelių. Pasak J. McDonaldo, žmonėms pavojaus nekelianti tokios suspensijos koncentracijos riba siekia 5 miligramus kubiniame metre oro. Pelės buvo veikiamos naudojant 1 mg kubiniame metre koncentraciją, kuri esą vis dar yra didesnė, nei susidarytų gerai kontroliuojamo nanomedžiagų gamybos proceso metu.
JAV tyrėjai nustatė, kad sutrikusią T limfocitų funkciją bandomųjų pelių kraujyje galima atstatyti skiriant ibuprofeną ir kitus panašius vaistus. Anot tyrėjų grupės vadovo, atsižvelgiant į nanovamzdelių koncentracijos ore lygį, sunku būtų svarstyti apie galimą tokių medžiagų uždraudimą, tačiau reikėtų būti atsargiems ir stengtis, kad į kvėpavimo takus nepatektų didesnė jų koncentracija.
Praėjusią savaitę Briuselyje vykusioje ES ir JAV vartotojų organizacijų ekspertų konferencijoje buvo konstatuota, kad kuo toliau, tuo sunkiau gauti patikimą informaciją apie masinei rinkai skirtus produktus, sukurtus naudojant nanotechnologijas, pranešė „Euractiv.com“.
Apie tai, kad gaminiuose yra nanodalelių, jų etiketėse dažniausiai nenurodoma. Pasak tarptautinio W. Wilsono mokslininkų centro Vašingtone (JAV) Naujųjų nanotechnologijų centro vyriausiojo patarėjo mokslo klausimais daktaro Andrew Maynardo, dabartinė polemika dėl nanotechnologijų saugumo ir galimo pavojaus privertė nanomedžiagų gamintojus slėpti bet kokią informaciją apie jų produktuose naudojamas nanotechnologijas. „Mes pastebėjome, kad kai kurios bendrovės atsisakė „nano“ žymėjimo savo produktuose, nors ir toliau gamina juos naudodami nanotechnologijas. Tai verčia manyti, kad nanotechnologijos traukiasi į pogrindį“, - sakė jis.
