Dauguma mokslininkų neišpažįsta jokio tikėjimo. Pasirodo, jų tikėjimą „vėsina“ analitinis mąstymas.
Kaip teigia socialinės psichologijos ekspertė Ara Norenzayan iš Britų Kolumbijos universiteto Vankuveryje, Kanadoje, dauguma žmonių tiki dievu ar dievais. Vis dėlto šimtai tūkstančių ateistų ir agnostikų aukštesne jėga netiki. O kas tai lemia?
Žmonės, apdorodami informaciją, naudoja dvi skirtingas pažinimo sistemas: pirmoji – greita, emocinė ir intuityvi, o kita – lėtesnė ir labiau analitinė, rašo newscientist.com.
Pirmoji sistema iš prigimties objektams priskiria tikslą, individualumą ar mentalines būsenas, o tai veda prie tikėjimo antgamtinėmis jėgomis.
Žmonės, labiau pasitikintys intuityviu mąstymu, dažniau išpažįsta tikėjimą, o analitinio mąstymo šalininkus prie tikinčiųjų priskirti galima kur kas rečiau. Tai nereiškia, kad analitinis mąstymas sukelia netikėjimą, tačiau analitinio mąstymo aktyvavimas gali užgožti intuityviąją pažinimo sistemą – ir atvirkščiai.
A. Norenzayan studentas Willas Gervaisas 93 universiteto studentų paprašė įvertinti savo tikėjimą Dievu ir kitomis antgamtinėmis būtybėmis, pavyzdžiui, angelais.
Po kelių savaičių dalį studentų buvo imta kreipti analitinio mąstymo keliu: jų buvo paprašyta iššifruoti sakinius, kuriuose figūravo tokie terminai kaip „apgalvoti“, „racionalus“, perskaityti tekstus sunkiai įskaitomu šriftu, žiūrėti į garsiąją Rodino skulptūrą „Mąstytojas“.
Likusiems studentams buvo duotos mažiau analitinės užduotys – žiūrėti į Myrono „Disko metiko“ skulptūrą, iššifruoti sakinius, kuriuose figūravo tokie žodžiai kaip „batai“, skaityti tekstus, atspausdintus lengvai įskaitomu šriftu.
Tuomet A. Norenzayan ir W. Gervaisas studentų paprašė pakartotinai įvertinti savo tikėjimą antgamtinėmis jėgomis. Studentai, kuriems buvo pateiktos analitinį mąstymą žadinančios užduotys, savo tikėjimą įvertino kur kas menkesniais balais nei pirmąkart.
Mokslininkų įsitikinimu, tokį efektą lengviausia paaiškinti taip: jei intuityvus mąstymas lemia tikėjimą, analitinis mąstymas jį slopina. Taigi analinį mąstymą galima vadinti viena iš kertinių netikėjimą lemiančių priežasčių.
„Mūsų rezultatai rodo, kad nuolatinis analitinis mąstymas gali būti esminė priežastis, kodėl mokslininkai – dažniausiai netikintieji“, – pažymėjo A. Norenzayan.
Jos manymu, galima teigti, kad mokslas ardo tikėjimą, bet ne tik dėl tokių atradimų kaip evoliucija, o tiesiog dėl to, kad skatina analitinį mąstymą.
Vis dėlto mokslininkė pabrėžia, kad tikėjimas – sudėtingas procesas, kurį lemia daugybė įvairiausių priežasčių. Viena svarbiausių – mirties baimė.
„Vien stiprindamas individo analitinį mąstymą, tikinčiojo ateistu nepaversi, nes išlieka kitų tikėjimą lemiančių faktorių“, – dėstė psichologė.
