Miniveno “Dodge" vairuotojas laiko iškėlęs rankas, tarsi jam į nugarą būtų įremtas pistoletas, o automobilis tyliai burgzdamas rieda ratu buvusiame Berlyno Tempelhofo aerodrome. Šia poza akivaizdžiai demonstruojama, kad “Dodge" vairuojamas ne rankomis, o akimis.
Automobilis, kurį galima valdyti akimis, yra technikos sensacija, tiesa, jo pritaikymo galimybės - ribotos. “Kol kas važinėti šia transporto priemone viešose vietose yra draudžiama", - sako Raulis Rochas (Raul Rojas), Berlyno laisvojo universiteto darbo grupės, sukonstravusios šį automobilį, vadovas. Jo kolega, sėdintis automobilyje, ant galvos yra užsidėjęs dviratininko šalmą, prie kurio yra pritaisyta kamera. Ji fiksuoja vairuotojo akių judesius ir siunčia juos į kompiuterį. Šis informaciją paverčia automobilio valdymo signalais. Visam šiam procesui reikia daugybės laidų, jutiklių ir skaičiavimo technikos, įmontuotos automobilyje ir aplink jį. Mašina, mokslininkų meiliai vadinama “Berlyno dvasia", kainuoja apie 150 000 eurų. O kas, jei vairuotojo dėmesį nukreips reklama gatvės pakraštyje? Konstruktoriai teigia, kad tai nepavojinga. Jutikliai praneša, ar gatvė atsišakoja, ar ne, ir neleidžia sukti, jei nėra kur. Tačiau jei ties sankryža gatvę pereis graži mergina ir vairuotojas palydės ją žvilgsniu, “Dodge" pasuks jai iš paskos, nors ir reikėjo važiuoti tiesiai.
Tiesa, akimis valdoma mašina yra sukurta ne masinei gamybai. Kaip teigia Rochas, tai tik techninis žingsnis link automobilio be vairuotojo. Berlyno universiteto darbo grupė “Dirbtinis intelektas" yra viena iš daugelio, visame pasaulyje kuriančių automobilius, kurie važiuotų nevairuojami žmogaus. Daugiausia jau pasiekė Stenfordo ir Karnegi Melono universitetai (JAV), tačiau ir berlyniečiai yra tarp pirmaujančiųjų. 2007 m. lapkritį Kalifornijoje vyko pirmosios automobilių be vairuotojų lenktynės, jose dalyvavo ir vokiečiai. Nuo to laiko, teigia Rochas, buvo gerokai patobulintas šių transporto priemonių valdymas ir kliūčių atpažinimo funkcija. Norėdamas tai pademonstruoti, Rochas į miniveno vėžes numeta juodą putplasčio kubą. Automobilis iškart sureaguoja ir sustoja. Bet kai mokslininkas pats stoja mašinai skersai kelio, “Dodge" sustoja privažiavęs pavojingai arti.
Mokslininko vertinimu, praeis dar 20 ar 30 metų, kol ši technika ištobulės ir įstatymų leidėjai leis automobiliams be vairuotojo išriedėti į gatves ir kelius. Rochas yra įsitikinęs, kad kompiuteriai vairuoja geriau už žmones: “Sistemos saugumas gali pasiekti tokį lygį, kuris gerokai pranoks žmogaus vairuojamo automobilio saugumą". Mokslininkas yra įsitikinęs, kad po šimto metų važinės tik kompiuterių valdomi automobiliai: keleiviams reikės tik nurodyti važiavimo tikslą ir patogiai įsitaisyti. Jau netrukus berlyniečiai pristatys visuomenei automobilį, kurio visi jutikliai bus įmontuoti viduje ir kuris neprimins kosminio laivo ant ratų, kaip šis “Dodge".
Tokių automobilių kūrimu labai domisi karinė pramonė. Rochas pasakoja, kad Jungtinėse Valstijose tenykščius mokslininkus finansiškai remia Pentagonas, o berlyniečiai paramos sulaukia iš Vokietijos švietimo ir mokslo ministerijos. O kaip su malonumu vairuoti, jei ateityje vairuotoju dirbs kompiuteris? Rocho šis klausimas nesuglumina: “Kas norės pavairuoti pats, galės savo hobiu užsiimti tokiose vietose kaip Tempelhofo oro uostas. Juk arkliais šiandien jodinėjama taip pat tik savo malonumui, nors anksčiau jie buvo transporto priemonė".
Parengta pagal "Respublikos" priedą "Julius/Brigita"
