42 tūkst. metų ledynuose praleidę nematodai (apvaliosios kirmėlės) atgijo. Jau po kelių savaičių jie pradėjo judėti ir ėsti, rašoma „Live Science“.
2018-aisiais įšale buvo patikti dviejų rūšių nematodai. Panagrolaimus detritophagus, aptikti dirvoje, 30 metrų gylyje, kur kažkada, tikriausiai, buvo landa, tačiau vėliau užpilta žemėmis. Šių rūšių atstovų amžius – 32 tūkst. metų.
Antrojo tipo nematodai, Plectus parvus, buvo aptikti mažesniame gylyje, vos 3,5 metro. Tačiau radiokarboninis datavimas parodė, kad jie yra dar senesni – 42 tūkst. metų. Abu aptikti pavyzdžiai buvo nematodų patelės.
Tai, kad nematodai galėjo patekti į gruntą neseniai, mažai tikėtina. Visų pirma, jie neįsikasa į tokį gylį, tuo labiau amžinojo įšalo žemėje. Antra, daugiau nei 1,5 metro gylyje nėra jokių atitirpimo požymių, net ir prieš 9 tūkst. metų nebuvo, kuomet regione buvo rekordiškai šilta temperatūra.
„Mes išgavome pirmuosius duomenis, kurie demonstruoja daugialąsčių organizmų buvimą ilgoje kriobiozėje amžinojo įšalo Arkties nuosėdose“, – skelbiama mokslininkų straipsnyje leidinyje „Doklady Biological Sciences“.
Pati savaime naujiena apie gyvus organizmus, kurie anabiozėje praleido tūkstančius metų, mokslininkams nėra naujiena – 2000 metais tyrinėtojai aptiko bakterijų sporas, kurios 250 mln. metų praleido druskos kristaluose, ir sėkmingai jas „atgaivino“. Tačiau kuo sudėtingesnis organizmas, tuo mažesnė tikimybė atgyti po tokios „konservacijos“, rašoma „Gazeta“.
Mokslininkai aktyviai tyrinėja organizmus, gebančius užšalti ir daugintis be poveikio jų sveikatai, – pavyzdžiui, medžių varlėmis. Tai gali leisti ateityje sukurti technologijas ilgalaikiam organų ar odos saugojimui, vėliau panaudojant transplantacijai. Dar drąsesnė mintis – atrasti būdą užšaldyti visą žmogų su galimybe atšaldyti jį praėjus tam tikram laikotarpiui.
Tačiau yra ir kita šių atradimų pusė. Ji verčia susimąstyti apie tai, kas dar slypi amžinajame įšale tūkstančius metų ir pasirodys visu savo gražumu, jeigu tie ledynai ištirps. Nematodai nekelia rimtos grėsmės, tačiau įšale gali būti žmonijai dar nežinomos bakterijos, grybelis ar net gyvūnai. O kaip jų išsilaisvinimas iš įšalo pasireikš ekosistemai, taip pat negalima numatyti.
