Trijų dimensijų atvaizdų proveržis
Jau dabar 3D vaizdo holografinės technologijos, taikytinos ganėtinai plačiai, turint omenyje tai, kad jų atsiradimas vis dar laikomas naujove. Trijų dimensijų atvaizdai naudojami mene, pramogų pasaulyje, medicinoje, gamybos procesuose ir versle. Šios technologijos populiarumas ir paklausa didėja, nes ji veikia, kaip ateities komunikacijos priemonė ar jos dėka rodomi vaizdai perkelia mus į dar neregėtą magišką pasaulį.
Šios technologijos startas prasidėjo atliekant mokslinius tyrimus ir 3D sukurtus vaizdus naudojant daugiau pramogai nei praktiškam pritaikymui. Tačiau dabar kai kurių technologijų tobulėjimas nebeįsivaizduojamas be holografinių technologijų, pavyzdžiui, televizoriai ar telefonai. Jau dabar mokslininkai dirba, kad per kelerius metus būtų pristatomas holografinis televizorius. Jau galima girdėti apie telefonus palaikančius holografinio skambučio galimybę, kai skambučio metu yra perpiešiamas jūsų ir pokalbio oponento 3D vaizdas, tame tarpe ir jus ir pašnekovą supanti aplinka.
Ryškiausiai 3D vaizdo hologramos naudojimas matyti pramogų pasaulyje, kur scenoje atgaivinamos žvaigždės, tačiau jos naudojamos ir politikoje, štai Indijos premjeras Narendra Modi, 2012-aisiais panaudojo hologramą net 53-ose rinkėjų sueigose vienu metu ir už tai buvo įrašytas į Gineso rekordų knygą.
Hologramos Lietuvoje
Holografinių technologijų kūrėjų, kol kas Lietuvoje nėra daug – galėtume suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Tačiau jų paklausa pasaulinėje rinkoje stebėtinai greitai auga, o kūrėjai graibstomi. Pavyzdžiui, lietuvių startuolis UAB „PM Screen“, sukūręs interaktyvias vaizdo projekcijas, greitai pripažinimo sulaukė ir užsienio rinkoje.
Kaip jau minėta ankščiau, hologramos yra lazerių technologijos dalis, todėl lietuvių startuolių kuriančių šias technologijas galėtume surasti kur kas daugiau. Prieš 50 metų Lietuvoje sukonstruotas pirmasis lazeris. Per šį laikotarpį lazerių gamyba sparčiai vystėsi ir jau kelis dešimtmečius yra laikomi viena stipriausių Lietuvos mokslo ir pramonės sričių.
Šiai minčiai pritaria ir vienos didžiausių lazerių įmonės Lietuvoje „Altechna“ direktoriaus pavaduotojas Tomas Jankauskas: „Šiandien turbūt sunkiai rasime mokslinių tyrimų centrą Europoje, kuriame nebus bent vieno lietuviško lazerio ar optinio komponento“, – teigia pašnekovas.
T. Jankauskas teigia, kad Lietuva yra puikiai žinoma pasaulyje kaip mokslinių lazerių gamintoja ne dėl to, kad yra sukūrusi labai daug lazerių, kadangi yra užsienio įmonių kurios lazerių pagamina šimtus kartų daugiau nei visos Lietuvos lazerių gamintojos: „Esame žinomi dėl to, kad laiku pamatėme galimybes ir pradėjome aktyviai dalyvauti pasaulinėje mokslo bendruomenėje – dėl to reikia dėkoti prof. Algiui Petrui Piskarskui“, – pasakoja pašnekovas.
Artimiausioje ateityje situacija tik gerės, nes visame pasaulyje jaučiamas lazerinių technologijų bumas, kuris kilstelės lietuvius lazerininkus dar aukščiau: „Daugiau nei 700 mokslininkų, inžinierių ir kitų profesionalų vienijanti Lietuvos lazerių pramonė stovi prie naujo proveržio slenksčio“, – dalijasi prognozėmis lazerių įmonės atstovas Tomas Jankauskas.
„Lazeriai jau kelis dešimtmečius keliauja link vieno taško: ypač aukštų galių. Iki šiol lazeriai buvo pritaikyti įvairiose srityse – nuo ratų suvedimo iki akių chirurgijos ar raketų nutaikymo, tačiau nuo pat pirmų dienų kai lazeris buvo išrastas 1960-aisiais vyko lenktynės kas pasieks aukštesnę galią. Todėl JAV turi National Ignition Facility, o Europa turi ELI (kuriam, beje, įrangą gamino ir lietuvių įmonės). Čia savotiškos varžybos – kas pirmas pasieks tokį lazerio intensyvumą, kad pavyktų „sugriauti“ vakuumą; kaip žinia vakuumas nėra tuštuma – jame yra daug paslėptos energijos ir manoma, kad sutelkus pakankamai daug energijos vakuumą galimą „sugriauti“, tokiu būdu išgaunant daugiau energijos, nei buvo panaudota šiam procesui. Pirmiausiai tai toks procesas įdomus dėl teorijų pagrindimo ir tyrimų tikslais, tačiau galima gauti ir labiau „žemiškos“ naudos – naują energijos išgavimo būdą“, – dalijasi teorija T. Jankauskas.
Tuo tarpu T. Jankauskas startuoliams rekomenduoju „ieškoti vaistų ten, kur yra galvos skausmas“ ir priduria, kad „tam nebūtina domėtis kažkokiomis sritimis, kadangi puikūs produktai sukuriami tada, kai tam rinkoje yra poreikis ir poreikis gali būti bet kur. Iki šiol geriausi produktai ir didžiausi verslai išaugo iš to, kad kažkam atsibodo taikytis su „status quo“ ir buvo sugalvota kaip kažką daryti geriau, greičiau, paprasčiau. Kalbant apie lazerių rinką - čia visada yra vietos. Štai prieš kelis metus dar nebuvo žinoma kaip grūdintą stiklą pjaustyti lazeriu ir lietuviai „Workshop of Photonics“ šį klausimą išsprendė. Šiai dienai lazerių potencialas dar toli gražu nėra išnaudotas, taigi vietos kūrybai ir, apskritai, vietos rinkoje tikrai yra“, – komentuoja situaciją T. Jankauskas. 3D projekcijų panaudojimas ateityje ir perspektyvos
Anot specialistų, nors 3D judančios projekcijos yra sukurtos naudojantis ankstesnėmis, panašiomis 3D projekcijų sistemomis, ši technologija vis dar yra ankstyvoje kūrimo stadijoje. Pavyzdžiui, norint sukurti realesnius vaizdus, reikia surasti sprendimą, kuris leistų sukurtiems atvaizdams judėti greičiau. Kol kas judančių atvaizdų projekcijas galime matyti labai riboto dydžio.
Holografinės technologijos, naudojamos sukurti 3D projekcijas yra ganėtinai naujos, todėl ir jų pritaikymas nėra vis dar plačiai naudojamas kasdienybėje. Tačiau prognozuojama, kad joms ištobulėjus bei nukritus kainai, tapus labiau prieinamiesiems, jos gali tapti plataus vartojimo produktu, ypač pramogų pasaulyje ar kompiuteriniuose žaidimuose. Taip pat šios technologijos gali būti naudojamos apmokyti kariams, pasitelkiant 3D technologijas simuliuoti kovos scenas.
T. Jankauskas išsitaria, kad nors Lazerių sektorius išties yra vienas stipriausių sektorių visoje rinkoje – net 2008 krizės metu lazerių sektorius augo, be to, tai pakankamai nebrandus sektorius, todėl augimas turėtų ir toliau tęstis, tačiau vienos iš lazerių technologijų dalies – hologramų drąsiai vertinti ir ateities prognozuoti nelinkęs.
„Kalbant apie 3D hologramas – tai yra labai vizualiai malonus bei įdomus išradimas, tačiau nemanau, kad tai pakeis pasaulį. Mano nuomone tai yra toks išradimas, kuris bus pritaikytas ne vienoje srityje, tačiau labiau dėl naujoviškumo/vizualumo, ne dėl to, kad tai pagerina kažkokią funkciją, kuri dabar atliekama kitais būdais“, – komentuoja situaciją T. Jankauskas.
