Lavalio universiteto (Kanada) profesoriaus Louis Fortier teigimu, Arkties ledo dangai būdingi sezoniniai ploto svyravimai, o spartūs klimato pokyčiai šiame pasaulio regione aplinkai atsiliepia žymiai labiau, nei bet kurioje kitoje mūsų planetos dalyje. Lavalio universiteto Šiaurės tyrimų centro paskelbtame pranešime teigiama, kad Arkties jūrinio ledo tirpimas šiais metais yra dar spartesnis nei 2007-aisiais, kuomet vasarą ištirpęs ledas visiškai atvėrė laivybai Šiaurės vakarų kelią.
Naujausi JAV nacionalinio sniego ir ledo tyrimų centro (NSIDC) stebėjimų duomenys liudija, kad šių metų vasaros pabaigoje Arkties jūrinio ledo plotas sumažėjo iki 4,1 mln. kvadratinių kilometrų. Tai vos 70 tūkst. kv. km mažiau, nei 2007 metais užfiksuotas mažiausio ledo ploto rekordas.
Pasak mokslininkų, mažėjant Arkties ledo dangai kils viršutiniųjų vandenyno sluoksnių temperatūra, į atmosferą bus išskiriama daugiau šilumos. Ši šiluminė energija sukelia ciklonus, dėl kurių kylančios didelės bangos gali dar labiau ardyti Arkties ledynus. Nerimą kelia ir ledo dangos storio pokyčiai. 1979 - 2000 m. vidutinis metinis Arkties ledų tūris rugsėjo mėnesiais sudarė 12 000 kubinių kilometrų. Šiemet jis sumažėjo iki mažiau nei 3000 kubinių kilometrų.
„Tai reiškia, kad mes stebime procesą, kurio metu Arkties vandenynas vasaros metu liks išvis be ledo, be to, trys ketvirtadaliai šio kelio jau nueita. Akivaizdu, kad tai turės rimtų klimato, geopolitinių ir ekonominių pasekmių“, – sakė profesorius L. Fortier.
Daugelis atliktų klimato kaitos kompiuterinių modeliavimų atskleidė, kad per artimiausius 30 ar 40 metų Arktyje vasaros metu nebeliks ledo. Tokie rezultatai gerokai lenkia 2007 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos ekspertų paskelbtas prognozes, kad ledo danga Arktyje vasaros metu išnyks tik šio šimtmečio pabaigoje.
Mokslininkai tvirtina, kad dėl ledo dangos Arktyje nykimo vykstantys aplinkos pokyčiai neapsiribos Poliarinio rato sritimi: šiaurinių ir tropinių platumų vandens temperatūrų skirtumas atsiliepia daugumai Žemėje vykstančių gamtinių procesų, tarp jų atmosferos sraujymėms, vandenynų srovėms, drėgmės lygiui įvairiose pasaulio dalyse. Arkties išsilaisvinimas nuo ledo vasaros sezono metu maždaug 2050 metais gali sukelti pačius didžiausius klimato pokyčius visoje žmonijos istorijoje, mano ekspertai.
