„Manau, kad yra galimybių išspręsti krizę kreipiantis ir į poną Lukašenką, kaip ką tik tai padarė Angela Merkel. Mes turime kalbėtis su žmogumi, kuris atsakingas už tai, kas vyksta pasienyje“, – antradienį interviu BBC sakė G. Nausėda.
Jo teigimu, su Baltarusija taip pat reikėtų kalbėtis ir apie humanitarines problemas, sukeltas šios krizės.
„Taip pat turime kalbėtis apie humanitarines problemas – ir ne tik su Lenkija ar Lietuva, ar kitomis Europos Sąjungos šalimis, bet pirmiausia – su Baltarusija, kadangi ji yra atsakinga už tai, kas vyksta jos teritorijoje“, – tvirtino prezidentas.
Anot prezidento, dėl to svarbu kreiptis į ES institucijas ir iš Bendrijos reikalauti ne tik pokyčių migracijos politikoje, tačiau ir prisidėjimo prie fizinio barjero statybų pasienyje su Baltarusija.
„Turime kreiptis į ES institucijas – ne tik dėl migracijos ir prieglobsčio politikos, tačiau ir dėl fizinio barjero tarp Lenkijos ir Baltarusijos bei tarp Lietuvos ir Baltarusijos statybų, kadangi dabar Lietuva ir Lenkija gina Vakarų demokratiją. Mes stengiamės užkirsti tiems žmonėms kelią eiti toliau – į Vokietiją. Stengiamės daryti tai, ką galime geriausio, kad apsaugotume ES“, – kalbėjo jis.
Teigia, kad Lietuvos pozicija dėl Baltarusijos veiksmų turi būti nuosekli
Regis, prezidento pozicija keičiasi. Dar praėjusią savaitę naujienų portalui 15 min.lt jis teigė, kad „Europos Sąjunga nesikalba su vadovais, kurie yra nelegitimūs“, o dabar kviečia kalbėtis su Baltarusijos režimu.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis taip pat nurodo, kad G. Nausėda ir Europos viršūnių taryboje (EVT) tvirtino, kad „Lukašenka yra neligitimus ir kad jam turi būti taikomos sankcijos už šaudymą žmonėmis“.
Tą, anot Ž. Pavilionio, įtvirtino ir kitų šalių užsienio reikalų ministrai, sakydami, kad veiksmai su Lenkija ir Baltijos šalimis yra nusikaltimas už tai turi būti baudžiama.
„Sakyčiau, jis prieštarauja ir Lietuvos užsienio politikos ilgametėmis gairėmis, pavyzdžiui, strateginei partnerystei su Lenkija, kuri buvo įtvirtinta visais lygiais ir vienabalsiu balsavimu Lietuvos Seime, kai nepriklausomybės dienos proga visos partijos būtent šia tema palaikė Lenkiją.
Žinant puikius prezidento santykius su prezidentu Andrzej Duda yra sunku suprasti tokį pokytį, tuo labiau, kad kolegos iš Lenkijos yra giliai nustebę, jie lygina tai (padėtį pasienyje su Baltarusija – aut, past.) su įvairiais istoriniai laikotarpiais – su „Nord Stream“, – Žinių radijo laidoje kalbėjo politikas.
Jam antrindamas politologas Linas Kojala pabrėžė, kad šioje situacijoje ypač svarbu, kad Lietuvos pozicija režimo atžvilgiu būtų nuosekli.
„Mes matėme gerų postūmių į priekį pastarosiomis savaitėmis: sutarimas šalies viduje dėl galimo 4 NATO straipsnio pritaikyti ir panaudojimo – kokiomis aplinkybėmis tai būtų daroma. Kalbant apie Baltijos šalių vieningą reakciją į įvykius ir traktavimą – tai yra taip pat labai reikšminga, apie artimą ryšį su Lenkija – visa tai yra svarbu ir nacionaliniame ir regioniniame lygmenyje.
Jeigu norime kalbėti apie tai, turi visos regiono valstybės ir jų atskiri pareigūnai, vienu balsu“, – sakė L. Kojala, pridurdamas, kad ir šioje situacijoje neatsirastų skirčių, dviprasmybių ar neaiškumų.
„Labai svarbu, kad ta žinia, kuri išeina iš Vilniaus, iš Varšuvos, iš Rygos ir Talino, nesukeltų jokių abejonių mūsų partneriams Vakaruose“, – pabrėžė L. Kojala.
Visą Žinių radijo laidą stebėkite:
Merkel telefonu kalbėjosi su Lukašenka
A. Merkel su A. Lukašenka pirmadienį kalbėjosi apie „sudėtingą padėtį prie Baltarusijos ir ES sienos, ypač dėl būtinybės suteikti humanitarinę pagalbą ten esantiems pabėgėliams ir migrantams“, teigia kanclerės atstovas spaudai.
Praeitą savaitę A. Lukašenkos sąjungininkas, Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ragino ES lyderius tiesiogiai kalbėtis su Baltarusijos autoritariniu lyderiu, kad būtų išspręsta migracijos krizė.
Pirmadienį vakare V. Putinas taip pat aptarė krizę prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. ES pirmadienį uždegė žalią šviesą naujoms sankcijoms A. Lukašenkos režimui už jo vaidmenį kurstant krizę.
Prezidentūra pateikė Nausėdos patikslinimą
Kiek vėliau antradienį prezidentūra išplatino pranešimą žiniasklaidai, kuriame – G. Nausėdos paaiškinimas, ką jis turėjo omenyje duodamas interviu užsienio žiniasklaidai.
Pateikiame prezidento komentarą: „Lietuvos pozicija Baltarusijos režimo atžvilgiu buvo ir bus nuosekli – plečiame sankcijas režimui, reikalaujame paleisti politinius kalinius, surengti demokratiškus rinkimus ir nustoti naudoti migrantus kaip hibridinės atakos ginklus. Visas pasaulis mato režimo įkaitais tapusių migrantų žmogiškąją tragediją. Remiu Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pastangas ieškoti sprendimų repatrijuoti migrantus į jų kilmės šalis. Tarptautinės bendruomenės kalbėjimasis su A. Lukašenka, siekiant išgelbėti pasienyje įstrigusius žmones, nereiškia nei režimo legitimizavimo, nei pripažinimo“.
