Žydų turto grąžinimas turi apimti ne tik suinteresuotus žydų bendruomenės atstovus, bet ir pasaulio litvakus ir apskritai visus Lietuvos piliečius, teigia buvęs Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko pavaduotojas profesorius Josifas Parasonis.
„Restitucijos procese turi dalyvauti suinteresuoti žydų visuomenės atstovai ir apskritai Lietuvos piliečiai“, - tvirtina profesorius J.Parasonis.
Jo teigimu, kartu būtina paruošti specialią grąžinamo žydų turto panaudojimo programą, kuriai, be pasaulio litvakų - iš Lietuvos save kildinančių žydų - pritarti turėtų ir Lietuvos visuomenė bei Vyriausybė.
„Lietuvos visuomenė turi būti viešai apie ją (programa - BNS) informuota, paskelbiant grąžinamų objektų sąrašą, taip pat sąrašą negražinamų su atitinkama motyvacija bei kompensacijų sumomis“, - teigia vienas iš buvusių žydų bendruomenės vadovų.
Anot J.Parasono, programai parengti būtinos rimtos mokslinės studijos, kurioms Vyriausybė turi pajungti atitinkamas mokslines pajėgas bei visuomenės atstovus.
Šią savaitę Lietuvoje viešėję pasaulio litvakus vienijančių organizacijų atstovai pareiškė, jog nori patys dalyvauti grąžinant jų protėviams Lietuvoje priklausiusią nuosavybę arba kompensaciją už ją.
Stambiausių JAV bei Izraelyje veikiančių pasaulio litvakų žydų ortodoksų studijų centrų, bendruomenių vadovų teigimu, išlikusio religinio bendruomeninio turto arba kompensacijos už jį gavėjais pretenduojančios tapti Lietuvos žydų bendruomenė, Lietuvos žydų paveldo fondas bei Amerikos žydų komitetas litvakų interesams neatstovauja.
Lietuva iki šiol skausmingai sprendžia, kaip kompensuoti žydams už bendruomeninį turtą, kurį praėjusio amžiaus viduryje nusavino arba sunaikino nacių ir sovietų okupacinės administracijos.
Oficialaus surašymo duomenimis, 2001 metais Lietuvoje gyveno 4 tūkst. žydų, iš kurių daugiau nei 3 tūkst. - Vilniuje. Iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvos žydų bendruomenė vienijo 220 tūkst. narių.
