Greitkelyje Panevėžys–Vilnius pradėta statyti požeminė žvėrių perėja, o kraupių nelaimių suvienyti panevėžiečiai telkiasi kovai su valdininkų cinizmu, rašo „Sekundė“.
Atsakymo, kas kaltas, kad žuvusiųjų, nukentėjusiųjų ir neįgaliaisiais tapusiųjų krauju aplaistytame kelyje nesugebėta pastatyti bent jau apie iššokančius žvėris perspėjančių ženklų, ieškantys aukų artimieji ketina pasiekti netgi Strasbūrą.
Liko neįgali
Kelyje Panevėžys–Vilnius nuo iššokančių laukinių žvėrių nukentėjusiųjų daugėja. Vieni kitus susirandantys žmonės jaučiasi sujungti išgyventos nelaimės ir valdininkų abejingumo.
Jau keturi mėnesiai, kai panevėžietė Giedra Sungailienė yra priklausoma nuo kitų – pati negali nusiprausti, apsirengti, savarankiškai nueiti pas gydytojus.
Turguje prekiavusi 51-erių moteris rugpjūčio 2-ąją gali švęsti dar vieną savo gimtadienį. Panevėžio centrinėje turgavietėje prekiavusi moteris tądien su drauge ir vyru, kaip paprastai, važiavo į Gariūnus prekių. Apie 3 val. nakties, iki Vilniaus likus vos 38 kilometrams, į panevėžiečių automobilį, vairuojamą ponios Giedros vyro Jurgio, trenkėsi į kelią iššokęs briedis.
Moteris iki šiol negali pažvelgti į sumaitotą mašiną. Nors, kaip pati svarsto, jei pažvelgtų, gal prisimintų daugiau tragedija vos nesibaigusios kelionės detalių. Dabar apie tai, kas atsitiko, ji težino iš kartu važiavusios, už J.Sungailos nugaros tarsi už mūro sėdėjusios draugės.
„Man pasakojo, kad atsisukau į ją kažko paklausti, kai vyras prieš langą pamatė žvėries kanopas“, – kalbėjo G.Sungailienė.
Į nelaimės vietą atskubėję Širvintų greitosios pagalbos medikai ir policijos pareigūnai sutuoktinius išvežė į ligoninę. J.Sungaila, po smūgio praradęs sąmonę, medicinos įstaigą pasiekė jau sąmoningos būklės. Vyriškis atsipirko 4-5 siūlėmis galvoje. Ant galinės sėdynės sėdėjusi keleivė sužalojimų išvengė. Tačiau šalia vairuotojo buvusi G.Sungailienė dėl patirtų traumų tapo 2-os grupės neįgaliąja. Nuo sunkių traumų jos neišgelbėjo nė saugos diržai.
Nustebino abejingumas
Automobiliui susidūrus su briedžiu G.Sungailienei buvo suskaldyta galva, net dviejose vietose pradurta kairioji akis, sulaužytas žandikaulis, kairysis raktikaulis, išmušti dantys, trijose vietose lūžęs kaklas. Moteris iki šiol sunkiai vaikšto, dešinę ranką tepakelia vos iki pusės, kairiąja akimi mato tarsi ši būtų uždengta polietileno plėvele, kaklas suvaržytas įtvaru. Dėl tarp 6 ir 7 slankstelių įstrigusios kaulo nuolaužos gresia dar viena operacija.
„Gydytojai sako, kad su ta nuolauža gal išvaikščiosiu dar 100 metų, o gali reikėti kaklą operuoti“, – kalbėjo sunkiai sužalota moteris.
Tačiau raktikaulio operacijos G.Sungailienė neišvengs – ant operacinio stalo jai teks gultis gruodžio 16-ąją. Po jos moters laukia geras pusmetis gydymosi ir reabilitacijos.
Iš Širvintų į Vilniaus medikų rankas patekusi G.Sungailienė nesulaiko nuoskaudos prisiminusi gydymą sostinėje. Kone dvi savaites išgulėjusi ligoninėje ji maldaute maldavo parvežama į Panevėžį.
„Vilniuje nei kaklo įtvaras buvo uždėtas, nei raktikaulis operuotas. Net žandikaulis neperšviestas. Gulėjau kaip lenta, ir tiek. Atėjęs gydytojas paklausdavo, kaip laikausi, bet net už rankos nebuvo paėmęs, kad apžiūrėtų. Kas iš to, kad į palatą atnešdavo valgyti, jei nė pasikelti negalėjau – rytais ir vakarais ateidavęs sūnus per šiaudelį pamaitindavo. Niekada nebūčiau patikėjusi, kad gydytojai gali būti tokie abejingi“, – apie Hipokrato priesaiką davusių žmonių darbą pasakojo G.Sungailienė.
Už tai, kad jau stojasi ant kojų, moteris dėkinga tik Panevėžio ligoninės medikams.
Matė mėsos gabalus
Į nelaimės vietą atskubėjęs nukentėjusiosios sūnus pasakojo ant kelio radęs nutrenktą apie 500 kilogramų briedį. Jei ne J.Sungailos, ilgamečio vairuotojo, profesionalumas, nelaimė galėjo būti kur kas skaudesnė. Anot G.Sungailienės, sutuoktinis, išvydęs ore sušmėžavusias žvėries kanopas, dar sugebėjo staiga sustabdyti automobilį.
Į Gariūnus daug kartų su vyru važinėjusi moteris pasakojo ne kartą toje vietoje mačiusi nutrenktų šernų, tačiau briedžio iki lemtingos dienos neregėjusi. Kartą pravažiuodamas išvydęs besimėtančius didelius mėsos gabalus G.Sungailienės sutuoktinis nusprendė, kad kažkam po mašinos ratais pasipainiojo stambus šernas. Apie tragedijas kelyje nešančius briedžius nė vienam sutuoktiniui net mintis nekilo.
Sveikatą praradusi moteris negali ramiai kalbėti apie rugsėjį tame pačiame kelyje iššokus briedžiui žuvusią 19-metę panevėžietę Kristiną Barauskytę.
„Dievas negerai pasirinko – galėjo mane paimti. O jai dar gyventi reikėjo“, – braukdama ašaras šnekėjo G.Sungailienė.
Laimėti šansų mažai
Ant kojų atsistojusi moteris dar tikėjosi surasti atsakingus už mirtinai pavojingą kelio ruožą, kad bent atgautų už sumaitotą mašiną patirtus nuostolius. Ją suremontuoti kainuotų apie 7000 litų. Draudimo bendrovė, anot G.Sungailienės, atsisakė mokėti už patirtą žalą, pareiškusi, kad iš briedžio pinigų neišsireikalaus.
„Maniau kelininkus į teismą duoti, bet pažįstama teisininkė perspėjo, kad tikimybė laimėti bylą – tik 20 proc. O dar kiek jėgų ir sveikatos reikia duodant į teismą – aš viena negaliu nė pas gydytojus nueiti, man galva dar svaigsta, akyse juoduoja“, – guodėsi G.Sungailienė.
Likimo siųstą išbandymą ištvėrusi moteris negali atsistebėti ir jai suteiktu šansu. Po keturių mėnesių pertraukos nuėjusi į turgų apstulbo sutikusi Jūratę Daraškevičienę su sūnumi Giedriumi – rugsėjo pabaigoje tame pačiame kelyje su briedžiu susidūrusiu „Vyturio“ vidurinės mokyklos abiturientu.
„Džiaukis, sakiau Jūratei, kad tavo sūnus gyvas ir sveikas liko, o mašinai jis dar užsidirbs“, – guodė nelaimės draugus G.Sungailienė.
Moteris gailisi, kad su šiais žmonėmis likimas suvedė per vėlai. Ji būtų prisijungusi prie J.Daraškevičienės, kuri sustabdyti eismo įvykių maratoną nusprendė kreipdamasi į televiziją.
„Pro ašaras žiūrėjau tą laidą. Nesvarbu, kokia mano sveikata, bet kartu su jais būčiau šliaužte nušliaužusi kelininkams į akis pažvelgti“, – tvirtino moteris.
G.Sungailienės dar laukia susitikimas su teisėsaugos pareigūnais. Sunkiai vaikštanti ir viena į gatvę neišeinanti moteris privalės vykti į komisariatą, mat, kaip paaiškino pareigūnas, policija neturi nešiojamųjų kompiuterių.
Inga Kontrimavičiūtė
