Anot Susisiekimo ministerijos saugaus eismo eksperto Vidmanto Pumpučio, per 10 metų Lietuvos keliuose situacija stipriai pasikeitė. Laikotarpiu nuo 2001 metų pagal žūčių keliuose skaičių milijonui gyventojų mažinimą Lietuva yra pirmoje vietoje ir lenkia tokias valstybes kaip Kroatija, Vengrija, Čekija, Graikija.
„Padėjo ir greičio matuokliai, ir teisės aktų griežtinimas, ir kelių infrastruktūros tobulinimas, žiedinės sankryžos, pavojingų ruožų rekonstrukcijos“, – BNS sakė V. Pumputis.
Eismo įvykius, per kuriuos žūsta arba yra sužeidžiami žmonės, dažniausiai lemia vairuotojų padarytos klaidos, kelių eismo taisyklių pažeidimai.
„Daugiausia eismo įvykių įvyksta dėl pačių eismo dalyvių kaltės, o auganti dalyvavimo eisme, vairavimo kultūra, atsargesnis pažeidžiamiausių eismo dalyvių – dviratininkų, pėsčiųjų elgesys daro įtaką žuvusiųjų žmonių skaičiaus mažėjimui“, – BNS atsiųstame komentare sakė Kelių policijos atstovė Marija Kazanovič.
Sužeistųjų skaičius galėjo iš dalies išaugti ir dėl to, kad, patekę į eismo įvykį ir pajutę negalavimus, vairuotojai vis dažniau kreipiasi į greitąją medicinos pagalbą.
Apie trečdalį žuvusiųjų šiemet sudaro pėstieji.
Kelių policijos duomenimis, lyginant su 2018 metais, žuvusiųjų eismo įvykiuose sumažėjo 16 proc.. Šiais metais žuvo 72 žmonės, pernai per tą patį laikotarpį žuvo 86 žmonės. Tačiau sužeistųjų yra 19 proc. daugiau: šiemet buvo sužeisti 1428 asmenys, pernai per tą patį laikotarpį – 1325.
