Gelbėjimo operacija, kai iš pelkės reikėjo ištraukti beveik 70 tonų sveriantį šarvuotį bei surasti dingusius karius, neabejotinai vertinama kaip viena iš sudėtingiausių per visą nepriklausomos Lietuvos kariuomenės istoriją.
Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad nereikėtų pamiršti ir kitų itin sudėtingų atvejų. Seimo narys ir buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, nurodo prisimenantis apie prieš maždaug 15 metų įvykusią tragediją, kai į Baltijos jūrą nukrito paieškų ir gelbėjimo sraigtasparnis.
„Jis vykdė naktinius skrydžius, buvo nusileidęs šiek tiek per žemai ir darydamas posūkį, sraigtasparnio mentimis kabinęs vandenį – nukrito ir įvyko nelaimė. Vienintelis išsigelbėjo borto technikas, o abu pilotai nuskendo. Ištraukti jį iš jūros taip pat reikėjo nemažai pastangų“, – prisimena A. Pocius.
Pasak jo, darbai prie šios nelaimės vyko taip pat ne vieną parą, nes reikėjo atplukdyti tinkamą techniką.
Lėktuvo incidentas Lietuvoje
Buvęs kariuomenės vadas taip pat prisimena atvejį, kai prie Šiaulių susidūrė Prancūzijos oro policijos misiją atliekantis „Mirage“ lėktuvas su Lietuvos L-39 „Albatros“, vykdant mokomuosius skrydžius.
„Susidūrimo metu mūsų lėktuvas neteko valdymo ir teko katapultuotis abiems pilotams. Sakyčiau, sėkmė buvo ta, kad pirmasis pilotas buvo patyręs ir davė įsakymą antrajam pilotui katapultuotis, po to jau sekė antrojo piloto katapultavimasis. Lėktuvas sudužo, bet svarbiausia, kad abu pilotai liko gyvi. Tai yra sėkmės istorija, nors nelaimė yra nelaimė“, – pasakoja A. Pocius.
Pasak jo, Lietuvoje buvę situacijų, kai neprireikė specialiųjų gelbėjimo operacijų, tačiau jos pačios iš savęs buvo sudėtingos ir reikalaujančios didelių pastangų.
„Nepamirškime dar vieno atvejo – kažkada rusų pilotas buvo įskridęs į Lietuvos teritoriją, ar pasiklydo, ar turėjo kitokių tikslų – nežinia, bet vėlgi, katapultavosi ir lėktuvas sudužo netoli Tauragės ar Jurbarko.
Tai ne gelbėjimo operacija, bet vis tiek – pilotas buvo ieškomas, sulaikytas, o lėktuvas buvo su kovinėmis raketomis, reikėjo jas iš po žemių ištraukti, nes jis smigo gerokai giliai į žemę“, – nurodo A. Pocius.
Specialistas pabrėžia, kad kiekviena situacija yra savotiškai sudėtinga, tačiau pastaroji Pabradės gelbėjimo operacija, iš visų išvardintų – sudėtingiausia.
„Būtent tokia situacija, kai apie 70 tonų sveriantis tankas-vilkikas įklimpęs į tokią purvo masę, kad jį ištraukti reikėjo tikrai labai rimtų paskaičiavimų – kokios technikos reikės, kaip organizuoti darbus. Planavimo fazėje, aš tikrai galiu pasakyti, labai profesionaliai suveikė paskirtieji gelbėjimo ir paieškos operacijai asmenys, pasitelkdami civilines organizacijas. Iškart buvo komunikuojama ir su kitų šalių atstovais, buvo siūloma ir klausiama, kokios pagalbos reikia.
Čia ta vieta, kur mes turime tikrai jaustis, jog nesame vieni. Amerikiečiai, aišku, svarbiausi šioje istorijoje, bet būtent čia ir parodėme savo solidarumą, sąveikumą, kad galime kartu veikti. Manau, kad operacija įvykdyta pakankamai greitai, sklandžiai, ir tikslas pasiektas. Aišku, labai gaila, kad visi keturi kariai žuvo, bet iš mūsų pusės Lietuva padarė viską, ką galėjo“, – teigia jis.
