Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Siekiant atkurti lašišinių ir kitų vertingų žuvų išteklius, iki 2020-ųjų ant Lietuvos upių užtvankų numatyta pastatyti dvidešimt žuvų praėjimo takų. Šiomis dienomis pradėta naudoti ant Vilnios pastatyta žuvų pralaida leis šia upe praplaukti neršti gerokai daugiau vertingų žuvų nei iki šiol.
Kas rudenį paklusdamos gamtos šauksmui lašišos, šlakiai, kitos žuvys iš Baltijos jūros plaukia neršti į švarias Lietuvos upes. Ant Vilnios, kuri įtraukta į tarptautinį lašišinių upių sąrašą, Rokantiškių užtvankos pastatytas naujas žuvų takas.
Jis dvigubai ilgesnis ir pusantro karto platesnis nei ankstesnis žuvitakis.
O kuo nuožulnesnis ir ilgesnis takas, tuo lengviau prieš srovę plaukiančioms žuvims užšokti ant žuvitakio laiptelių, pailsint nedideliuose jo baseinėliuose. Rokantiškių pralaidoje įrengtas ir žuvų stebėjimo punktas.
„Mes 5 metus darysime šio žuvitakio tyrimus. Bus nuleisti tinkleliai tyrimams, kad mokslininkai galėtų įvertinti žuvitakio efektyvumą, tai yra, kiek žuvų juo pereina“, – sako Žuvininkystės tarnybos Vidaus vandenų skyriaus vedėjas Antanas Gonta.
Šis įrenginys kainavo 360 tūkst. litų, naudotos ES fondų lėšos. Kad nebūtų kliūčių žuvims praplaukti, Žuvininkystės tarnyba prižiūri per 40 pralaidų ir žuvitakių. Dar šiemet nerštui kelią atvers naujas žuvų takas ant Sausdravo upės Plungės rajone, kitąmet – ant Kražantės Kelmėje.
„Daug darbo yra Siesarties upėje, prie Šventosios, kur yra daug apleistų užtvankų, malūnų. Jie dažniausiai yra be šeimininkų. Valstybė pati imasi [šio darbo], nes nėra šeimininko. Reikia sutvarkyti ir atstatyti gamtai padarytus pažeidimus“, – teigia Žuvininkystės tarnybos direktorius Vytautas Grušauskas.
Žemės ūkio ministerijos planuose – iki 2020-ųjų ant Lietuvos upių užtvankų pastatyti dvidešimt žuvų praėjimo takų. Tam numatyta panaudoti ES fondų lėšas.
