Kaip parodė nedidelis mūsų tyrimas, nuo būrėjų, chiromantų, esktrasensų ir t. t. veiklos nukentėjusį klientą apginti sunku – nėra, kas galėtų kvalifikuotai įvertinti jų veiksmus.
Nors kasmet vis daugiau ekstrasensų, astrologų ir būrėjų pradeda dirbti oficialiai įregistravę savo veiklą Mokesčių inspekcijoje, tačiau valstybės rūpestis jais baigiasi tik mokesčių surinkimu. Nors neretai įvairių burtininkų veikla primena akivaizdų sukčiavimą ir aferizmą, tačiau vartotojų gynėjai nesiima kontroliuoti, ar būrėjai ir ekstrasensai nemulkina savo klientų.
Susidarė paradoksali situacija: burtininkai savo paslaugas teikia legaliai ir moka mokesčius, tačiau niekam neįdomu, kad tai gali būti tik legalus lengvatikių apgaudinėjimas.
„Kažkas iš esmės ne taip...“
Pradžioje nedidelis žurnalistinis tyrimas. Paskambinome internete rastu telefono numeriu chiromantei Editai (vardas pakeistas) ir papasakojome pramanytą istoriją, kaip vienai įmonei partneriai Vokietijoje pasiūlė pirkti labai didelę partiją langų detalių už gundančiai mažą kainą. Tariamos įmonės šefas jaučia tame kažką negera, bet, kita vertus, negali atsispirti pasiūlymui. Jis ir įpareigojo apie tai slapčiomis pasikalbėti su būrėja...
„Čia reikėtų pasidomėti kortomis, – pasiūlė išklausiusi pašnekovė (kalba netaisyta). – Pažiūrėti ir įvertinti situaciją: verta prasidėti ar ne?“ Girdi, ji esanti chirologė (pranašaujanti iš delno linijų), bet į kortas irgi kartas nuo karto akį užmetanti. „Tai nėra sudėtingas dalykas – pasižiūrėti atsakymą. Ar reikės atvykti? Galiu ir telefonu pakonsultuoti – kokios problemos? O pas mano kolegę (būrėją) tikrai ne taip greitai pakliūsite“ – tvirtino ji ir pasiūlė paskambinti po 10–15 minučių.
Taigi klientų netrūksta, o laukiančiųjų eilės – kaip pas gerą mediką–specialistą.
Ar duodate kokių garantijų? O jeigu jūsų prognozės neišsipildytų?
(Atsidūsta.) „Yra vienas labai paprastas dalykas: jeigu yra klausiama, bet kokiu atveju turi būti ir kažkoks barteris – dažniausiai pinigai. Kažkoks mokestis. Simbolinis ar kažkoks (piniginis, – aut. past.). Kadangi specializuojuosi kitur, šitoje vietoje aš neturiu taksos, kad pasakyčiau. Kortomis buriu retai, bet dar nėra buvę taip, kad prognozės neišsipildytų. Ir čia aš jums nebursiu ir nieko neaiškinsiu, o tik atsakysiu, ar verta prasidėti apskritai. Jei korta parodys, kad ne, tai jums neverta net sukti galvos, kodėl.“ – mokė pasitikėjimo chiromantė.
Paskambinome kaip buvo sutarta.
„Visų pirma ten su tuo pasiūlymu kažkas ne visai tvarkoj, – miglotai aiškino Edita. – Problema pačioje pradžioje. Gaunate pasiūlymą, bet dabar apie jį visko nežinote. Arba gali dar kažkokie dalykai išlįsti... Iš karto galiu tai pasakyti: jūsų vadovas gali susigundyti pasiūlymu, bet galiu pasakyti, kad arba su šitais vokiečiais sudarysite sutartį, arba greit gausite kitą, palankesnį pasiūlymą. Krenta kryžių korta, kas rodo, jog čia kažkas iš esmės yra ne taip...“
Pokalbio pabaigoje pašnekovė vis dėlto įvardijo „taksą“: vienkartinė konsultacija Taro kortomis – 50 litų.
„Ar galima atsiskaityti ne grynaisiais, o pavedimu?“ – pasidomėjome.
„Be abejo, galima“, – užtikrino pašnekovė.
„Gal esate PVM mokėtoja? Sąskaitą išrašytumėte?“ – dar paklausėme.
„Nesu. Mes esame organizacija – viešoji įstaiga. O kitą kartą tegul skambina pats šefas – jeigu nori teisingų atsakymų. Juk čia yra energetika!“ (Universalus visokių šamanų visko paaiškinimas, – aut. past.)
Taigi anapusinių paslaugų paklausa – didesnė negu įsivaizdavome. Ir, reikia manyti, ne visada čia ima viršų altruistinis pradas, ką netiesiogiai liudija ir vieno pažįstamo pasakojimas apie tai, kaip vietinės reikšmės ekstrasensė bruko lankytojams „Mėnulio akmenis“. Tokių akmenų krūvelė gulėjo prie jos durų. Ir ne už dyką – už vieną auką, kuri lygi 10–čiai litų. Girdi, jie saugo nuo nelaimių. Štai papuolė grupė važiavusių automobiliu į avariją. Nenukentėjo iš jų tik vienas, kurio kišenėje būta Mėnulio akmens. Be to analogiškai galima ir pinigų „pritraukti“ – nešiojantis akmenį piniginėje...
Aišku viena, jog lengvatikių buvo visais laikais. Netrūksta jų ir dabar. O jeigu europiniai šamanai vykdo finansinę veiklą, vadinasi, kaip ir derėtų valstybei mokėti mokesčius... Bet ar moka?
Būrėjų daugėja
Kaip mus informavo Šiaulių apskrities mokesčių inspekcijos atstovė Elona Limantienė, Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje numatoma „Astrologinė veikla“. Kadangi chiromantai, runų etikai, būrėjai kortomis ir t. t. vis dėlto ne astrologai, jų veikla prilyginama „kitai“ – t. y. niekur nepriskirtai asmenų aptarnavimo veiklai. Astrologijos veiklą gyventojas gali vykdyti tiek įsigijęs verslo liudijimą, tiek ir su individualios veiklos pažymėjimu, iš anksto sumokėdamas fiksuoto dydžio pajamų mokestį.
Kiek gi tokių leidimų per metus išduoda VMI Šiaulių apskrities skyrius? Kiek tai kainuoja?
Anot E. Limantienės, fiksuoto pajamų mokesčio dydis metams (neribojant veiklos teritorijos) Šiaulių apskrities miestuose ir rajonuose yra maždaug vienodas – 1 440 litų, Šiauliuose – 1 668 litai. Ir jeigu 2010 metais astrologinei veiklai Šiaulių apskrityje išduoti 8 verslo liudijimai, 2011 metai jų išduota jau 16. Dvigubai daugiau. Belieka pridurti, kad šiemet jau išduota 10 verslo liudijimų... O kas pasakys, kiek jų šia veikla verčiasi nelegaliai? Taigi būrėjų ir ateities spėjikų poreikis auga, ką, matyt, galima būtų paaiškinti sunkiomis ekonominėmis gyvenimo sąlygomis, netikrumu dėl ateities ir t. t.
„Ar turi astrologai ir būrėjai išduoti savo klientams čekį ar kitą finansinį dokumentą, liudijantį apie suteiktas paslaugas?“ – klausiame.
„Gyventojai, įsigiję astrologinės ar kitos ne prekybos veiklos verslo liudijimus, suteikdami paslaugas arba parduodami savos gamybos prekes, pirkėjų arba paslaugų gavėjų pageidavimu privalo išrašyti kvitus, – teigia E. Limantienė.
Pasirodo, ir kasos aparato magams turėti nereikia – užtenka kasdien vesti finansinės veiklos žurnalą. Kaip jau supratote, kiek ir kokių paslaugų ten įrašyti – sprendžia pats paslaugų teikėjas pagal savo sąžiningumo ar sugedimo laipsnį. Įdomu, ar juos kas tikrina? Ar būta praeityje VMI pareigūnų reidų, siekiant išaiškinti burtininkus–nelegalus?
„Šiaulių apskrityje buvo išaiškinti keli nelegalios veiklos atvejai: šiaulietėms, dirbusioms be verslo liudijimų, buvo surašyti administracinės teisės pažeidimų protokolai. Protokolai buvo surašyti ir Kelmės gyventojai bei dviem šiauliečiams, kurie atsiskaitydami neapskaitė pajamų, t. y. neišrašė kvito. Paslaugos teikėjo galima paprašyti parodyti verslo liudijimą, arba paklausti bent jo numerį. Žinodami verslo liudijimo numerį, galima patikrinti veiklos pagal verslo liudijimą legalumą VMI interneto svetainėje arba paskambinus į Mokesčių informacijos centrą,“ – pataria pašnekovė.
Nėra, kas įvertintų
Tarkime, įvyko, kas įvyko. Kas apgins vartotojo teises? Tęsiame savo tyrimą – skambiname Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Ragelį pakėlė Dokumentų valdymo ir skundų analizės skyriaus vyriausioji specialistė Neringa Sankauskaitė.
„Dėl sveikatos sutrikimo kreipiausi į ekstrasensą, kuris pažadėjo greitai ir garantuotai padėti. Tačiau net papildomi ir mokami gydymo seansai nieko nedavė: sveikata liko kokia buvusi, tik praradau krūvą pinigų. Ar galėtų jūsų tarnyba padėti man rasti teisybę ir susigrąžinti už nekokybiškas paslaugas ekstrasensui sumokėtus pinigus?“ – pasakojame nors ir pramanytą, visgi dažną bei labai kasdienišką istoriją.
„Nnn... Žinokite, čia labai išskirtinis atvejis. Pirmą kartą. Nelabai įsivaizduoju, kad būtų ekspertas, galintis nustatyti tą jo paslaugų kokybę...“ – dūsavo pašnekovė, ir galiausiai pasiūlė sujungti su kita specialiste, kuri, girdi, labiau išprususi šioje srityje.
Išgirdusi, jog kalba eina apie gydymą, labiau patyrusi specialistė mus „peradresavo“ dar į kitą skyrių...
Trečiąkart pasakojame pramanytą istoriją. „Iš tikrųjų, atvejis tikrai nekasdienis, – pripažįsta neprisistačiusi pašnekovė. – Nemanau, kad būtų kokia nors institucija, galinti priiminėti sprendimus dėl ekstrasensų paslaugų. Pasidomėjusi, ar už paslaugas buvo išrašomi kvitai, pašnekovė pasiūlė apie tai informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją.
Tačiau kaip susigrąžinti pinigus?..
„Kvitų nėra, todėl mes nelabai galėtume priimti sprendimų dėl turtinės žalos“, – konstatavo vartotojų teisių gynėja.
O jeigu aš vis dėlto kvitus pateikčiau?
„Hmm... Reikėtų, kad tai įvertintų kažkokie specialistai. Jūsų gydymą. Mes šitokių specialistų gydytojų neturime – pas mus dirba vien teisininkai“. Pasiūliusi pabandyti laimę Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje, pašnekovė atsisveikino.
Na, o mes padarėme dar vieną išvadą: verstis ateities spėjimu, netradiciniu gydymu ar kitokia paranormalia veikla gali kas tik nori, nes objektyviai įvertinti valstybės institucijos šito negali.
R. Baliutavičius
