Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys rodo, kad suskaičiavus biuletenius iš visų apylinkių V. Benkunskas surinko 52,05 proc., o A. Zuokas 46,6 proc. nuo dalyvavusių rinkėjų.
„Galima sakyti, mieli vilniečiai, ačiū už pasitikėjimą, bet šių rinkimų aš nelaimėjau. Sveikinu V. Benkunską tapus Vilniaus miesto meru“, – sakė A. Zuokas.
A. Zuokas tiesioginiuose Vilniaus mero rinkimuose dalyvavo 2015 ir 2019 m., bet tuomet pralaimėjo dabartiniam merui Remigijui Šimašiui. Sostinės mero pareigas A. Zuokas ėjo 2000-2007 m. ir 2011-2015 m., kai miestų ir rajonų merai buvo renkami savivaldybių tarybose.
Paklaustas, ar skaudu pralaimėti, politikas aiškino taip sakyti negalintis: „Negaliu sakyti, kad skaudu, čia gi ne mirties ar gyvybės klausimas. Aišku, esu efektyvus, žinau, ką galėčiau padaryti šiam miestui, kurį myliu ir tikrai su savo komanda galėčiau daug daugiau padaryti, bet visą laiką yra demokratijos taisyklės, sprendžia rinkėjas, ko jis nori“.
Tačiau A. Zuokas pasidžiaugė, kad jo rezultatai šįkart yra geresni nei praėjusiuose rinkimuose, o tai yra vertybė. Paprašytas palinkėti ką nors V. Benkunskui, A. Zuokas pagalvojęs sakė linkintis suburti gerą koaliciją ir gero darbo. „Laisvės ir teisingumo“ frakcija miesto taryboje turi 9 narius, todėl vienaip ar kitaip dalyvaus miesto valdyme. Į tarybą pateko pats A. Zuokas, taip pat Diana Stomienė, Vydūnas Sadauskas, Antanas Juozas Zabulis, Eglė Čaplikienė, Nijolė Jagelavičienė, Justina Kašėtaitė, Kęstutis Štaras, Gintautas Babravičius.
Pasak A. Zuoko, „Laisvė ir teisingumas“, beabejotinai, dalyvaus Seimo rinkimuose 2024 m. Juose ketina dalyvauti ir pats A. Zuokas. Bet politikas neatsakė, ar ryžtųsi ketvirtą kartą bandyti laimę tiesioginiuose mero rinkimuose po kelerių metų.
„Būti finale tris kartus iš eilės irgi yra tam tikras pasiekimas, turint omeny, kad kandidatuoja po 15-16 kandidatų, visi to paties siekia. Tai rodo, kad aš turiu rinkėjų pasitikėjimą, pasitikėjimą vilniečių, kurio nepakanka galutinei pergalei. Natūralu, kad pagal savo charakterį ir aš, ir mano komanda niekada nenuvilsime tų, kurie mumis pasitikėjo. Šiuo atveju esu už tai dėkingas“, – teigė A. Zuokas.
Savo ruožtu A. Zuoko žmona Augusta dėkodama komandai teigė, kad įsimylėjo savo sutuoktinį iš naujo ir kad iš tiesų turi liūdėti ne „Laisvės ir teisingumo“ štabas, o Vilnius, kad neišsirinko būtent A. Zuoko.
„Komanda buvo fantastiška, aš Artūru taip didžiuojuosi ir taip žaviuosi, aš jį įsimylėjau iš naujo“, – sakė A. Zuokė.
„Vilnius turi liūdėti, ne mes. Vilnius turi liūdėti, jie prarado“, – pridūrė A. Zuoko žmona Augusta.
Skaičiuojant rezultatus Vilniaus mieste ilgą laiką A. Zuokas pirmavo, bet nedideliu skirtumu. Iš esmės balsai, galima sakyti, pasiskirstė apylygiai, aiškaus laimėtojo ir aiškaus pralaimėtojo nėra.
Rinkimų rezultatai lėmė, kad iš 51 vietos Vilniaus miesto taryboje konservatoriai turi net 19 vietų. „Laisvė ir teisingumas“ laimėjo 9 vietas, Laisvės partija – irgi 9, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – 7, socialdemokratai – 4, Nacionalinis susivienijimas – 3. Tai reiškia, kad Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai po šių rinkimų Vilniuje užims dominuojančią padėtį.
„Laisvė ir teisingumas“ taip pat balsavimo dieną konfliktavo su Vyriausiąja rinkimų komisija, kuri panaikino išduotus stebėtojų pažymėjimus net 26 šios partijos atstovams, nes jų pareigos nesuderinamos su stebėtojų pareigomis. Vyriausioji rinkimų komisija savo sprendimą argumentuoja tuo, kad minimi stebėtojai buvo kandidatai pirmajame rinkimų ture, o Rinkimų kodekse nurodoma, kad kandidatai stebėtojais būti negali. Bet „Laisvė ir teisingumas“ sako, kad šiuo metu tie asmenys nėra kandidatai.
