Artimiausiu metu turėtų paaiškėti tikrieji prieš 15 metų Kauną sudrebinusios žmogžudystės užsakovai, vykdytojai ir jų paslaptingi globėjai.
Įtakingiausias iš senosios Vilniaus mafijos veteranų. Taip bene prestižiškiausioje ir brangiausiai vertinamoje Lietuvos vietoje – Trakuose kalbama apie 47 metų vietos kriminalinio pasaulio garsenybę Stanislovą Narkevičių, pravarde Narkuša.
Vilniaus apygardos teisme narpliojamoje buvusių Trakų vadovų korupcijos byloje linksniuojamą Narkušą slegia kruvinos praeities našta.
Narkuša ir kadaise sostinę šiurpinusios „Vilniaus brigados“ įžymybė Viktoras Polonskis, pravarde Vesnuška, veikė gerokai išradingiau, nei patys Kauno Slabados (Vilijampolės – red. past.) lyderiai. Tokią išvadą galima daryti perskaičius Klaipėdos apygardos teismą pasiekusią Kauno Daktarų gaujos bylą.
Iš Daktarų byloje surinktų įrodymų aiškiai matyti, kad abu veikėjai gerai žinojo apie 1996-ųjų balandžio 5 dieną nužudyto prieštaringos reputacijos milijonieriaus, buvusio etatinio KGB darbuotojo Sigito Čiapo ir jo vairuotojo Vinco Varno mirties aplinkybes. Narkuša ir Vesnuška galėjo pažinoti šią užsakomąją žmogžudystę suplanavusią ir įvykdžiusią žudikų trijulę.
Vis dėlto abu „Vilniaus brigados“ mohikanai dėl nežinomų aplinkybių išvengė įtarimų bendrininkavus rengiant susidorojimą su S. Čiapu.
Mirtini šūviai Sargėnuose
Kai beveik prieš penkerius metus Kriminalinės policijos biuro pareigūnai sulaikė kelis įtakingus senosios Kauno mafijos veikėjus, atsirado viltis, kad bene du dešimtmečius šalyje siautėjusio Henriko Daktaro ir jo parankinių skandalingiausi nusikaltimai pagaliau bus atskleisti.
Po mafiozų areštų kurį laiką tvyrojo tyla. Tačiau net nespėjus paskelbti informacijos žiniasklaidoje, netrukus Kaune pasklido kalbų, kad daug žinantys gaujos šulai geranoriškai prabilo ir sutiko sulaužyti garsųjį omertos (Italijos mafijos tylėjimo įžadų – red. past.) įstatymą.
Kruvina S. Čiapo ir jo vairuotojo žūties byla yra vienas didžiausio atgarsio sulaukęs praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio nusikaltimų. Jis buvo atskleistas su kriminalistais bendradarbiavusių autoritetingų vilijampoliečių dėka.
1996 metų balandžio 5 dienos Didžiojo penktadienio rytą Kaune, Sargėnuose, Obelynės gatvėje esančiame nuosavų namų kvartale, automobilyje BMW, nušautas tuomet šalyje klestėjusio koncerno „Agora“ prezidentas S. Čiapas. Jam buvo 33 metai.
Iš tarp profesionalių žudikų paplitusių ginklų – automatų AK-74 ir AKMS – iššautų 55 šūvių S. Čiapui padarytos 44 šautinės žaizdos į krūtinę ir į galvą. Vyras mirė vietoje. Jo vairuotojas V. Varnas, taip ir neatgavęs sąmonės, nuo sunkių sužalojimų užgeso po penkių valandų.
Daktarų veikėjai susidoroti su S. Čiapu buvo pakvietę spalvingos biografijos samdomą žudiką A. Solomką (Akistatos archyvo nuotr.)
Atsitiktinai liko gyva tik S. Čiapo žmona Jolanta, kuri mirtinų šūvių metu spėjo atsigulti ant BMW automobilio grindų. Jai buvo pradrėksta tik kakta.
Lemtingą rytą S. Čiapas buvo susiruošęs į Vilnių, kur turėjo išsamiai liudyti prokurorams prieš įsisiautėjusius Daktarų bosus.
Garsėjo griežta tvarka
Tik bylai pasiekus teismą paaiškėjo, kad prie S. Čiapo mirties prisidėjusių žmonių sąraše figūruoja ryškiausios senosios Daktarų gvardijos žvaigždės: H. Daktaras, Egidijus Abarius, pravarde Goga, Guzo pravarde pagarsėjęs Vidmantas Gudzinskas, Rimvydas Žilinskas, geriau žinomas pravardėmis Rimvis ir Taisonas, Vaidas Vansevičius, Saulius Vaitukaitis, Rolandas Zaveckas, pravarde Džempis, Virginijus Silvestravičius.
Taip pat nuo įvairių priežasčių jau mirę Alvydas Viktoras Laurinavičius, pravarde Luras, Vidmantas Siaurusevičius, pravarde Siauras, Iliodoras Popovas, pravarde Popas, ir Žymantas Janiselis, pravarde Jautis.
Aiškėja, kad tais laikais Daktarai buvo tarsi vieninga kriminalinė struktūra, kur viskas veikė nustatyta tvarka. Kritiniu atveju visada buvo galima pasinaudoti milžinišku automobilių parku. Slabadiniai turėjo ir didelį ginklų arsenalą.
Organizuojant S. Čiapo žmogžudystę buvo sukurtas planas, padėjęs iš Novopolocko (Baltarusija) atvykusiems samdomiems žudikams pasprukti iškart po nusikaltimo.
Daktarų veikėjai susidoroti su S. Čiapu buvo pakvietę spalvingos biografijos samdomą žudiką A. Solomką (Akistatos arch. nuotr.)
Pakvietė žudymo profesionalus
Galima sakyti, kad S. Čiapo žmogžudystę kartu įvykdė Kauno, Vilniaus ir Trakų mafijos „įžymybės“. Byloje surinkta nemažai faktinių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad 1996 metų pradžioje S. Čiapui likviduoti pakviesti baltarusiai samdomi žudikai mobiliaisiais telefonais dažnai kontaktuodavo su S. Narkevičiumi ir Daktarų lyderiais.
Pareigūnams Narkuša neneigė turėjęs mobilųjį telefoną, tačiau neva jį paskolinęs kažkokiam asmeniui, kurio nurodyti negalįs.
Netrukus Kaune pasirodė glaudžius ryšius su Rusijos mafijos autoritetais palaikęs Aleksandras Solomka, pravarde Somas. Jam už Daktarų gaujos veikėjams neįtikusio S. Čiapo nužudymą sumokėtas 50 tūkst. JAV dolerių honoraras.
Smulkiai aptarus Kauno verslininko likvidavimo planą, E. Abarius liepė V. Gudzinskui A. Solomką pakviesti į Lietuvą. Manoma, kad su Vesnuška ir Narkuša buvo sutarta, kad jie užtikrins Somo ir dviejų iki šiol nenustatytų baltarusių žudikų atvykimą į Kauną iki misijos pradžios bei jai pasibaigus saugų pasitraukimą iš Lietuvos.
Esama duomenų, kad nušauti milijoninį verslą valdžiusį S. Čiapą buvo pasamdyti žudikai, kuriuos kažkada parengė profesionalaus sovietų desantininkų būrio kariškiai.
Iškalbingos telefonų išklotinės
„A. Solomką pažinojau, bet su juo reikalų neturėjau. Jis atvažiuodavo į Lietuvą pas Aleksandrą Kudriašovą (pravarde Saša Litovec, mįslingomis aplinkybėmis nušautą 1999 metų sausį, kai šis su dviem draugais penktos klasės BMW automobiliu iš Sovetsko važiavo į Lietuvą – red. past.) ir apsistodavo jo bute Lentvaryje, pas mane į Trakus, nakvodavo poilsiavietėje „Slėnis“ ar pas draugus Vilniuje. Kokia veikla vertėsi A. Solomka, nežinau, bet ir jis, ir jo aplinka visada turėjo pinigų, važinėjo brangiomis mašinomis, rengėsi prabangiais drabužiais.
Pateikta apžiūrai 1996 metais man priklausiusio „Comliet“ mobiliojo ryšio telefono suvestinė, iš kurios matyti, kad tų metų balandžio 4-ąją 21 val. 06 min. ir balandžio 5-ąją 6 val. 15 min. į mano telefoną skambino „Omnitel“ abonentas numeriu... Skambinti į mano telefoną galėjo Saša Som ar jo draugas, tačiau dabar tikrai neatsimenu. Minėtu mano telefonu dažnai naudodavosi ir A. Kudriašovas“, – policijos tyrėjams savą versiją pateikė S. Narkevičius.
Išvengė kaltinimų
„A. Solomką pažinojau gerai, su juo gerai sutardavau, jis atvažiuodavo pas mane į Vilnių. Taip pat mes skambindavome vienas kitam. Su A. Solomka susipažinau per Latvijos kriminalinio autoriteto Abakumovo laidotuves Rygoje maždaug 1992 metais. Su juo verslo reikalų neturėjau, paprasčiausiai draugiškai bendravome, draugavome šeimomis. Jis pažinojo E. Abarių, A. Laurinavičių, Guzą. Mes visi kartu esame šventę mano gimtadienį 1996 metais Novopolocke“, – tyrimo grupės darbuotojams yra sakęs V. Polonskis.
Versiją, kad nusikaltimą prieš S. Čiapą galimai įvykdžiusiems samdomiems žudikams iš Baltarusijos ir juos pakvietusiems Kauno Daktarams neva padėjo Narkuša ir Vesnuška, kai kurie bylą skaitę kriminalistikos ekspertai laiko įtikinama ir sensacinga. Tačiau abiem „Vilniaus brigados“ mafijos „klasikams“ dėl šio epizodo iki šiol nepateikta kaltinimų.
TIK FAKTAI
Pareigūnai turi duomenų, kad A. Solomka 1991–1994 metais Lenkijoje, Varšuvoje arba jos priemiestyje, su bendrininkais yra dalyvavęs apiplėšiant banką ar taupomąją kasą. Šio nusikaltimo metu jie gatvėje susišaudė su policijos pareigūnais ir banko apsaugininkais.
Apiplėšimo metu neišvengta aukų: keli policininkai buvo nužudyti ar smarkiai sužeisti.
Maždaug 1999-ųjų lapkritį A. Solomka su keliais vyrais žuvo eismo įvykio metu Lenkijoje.
Prieš keletą savaičių Vilniaus apygardos teismas bandė išsiaiškinti, kaip Trakų vadovų ir verslininko susitikime atsidūrė S. Narkevičius.
Ne vieną pasikėsinimą į gyvybę išgyvenusiam S. Narkevičiui šiuo metu kaltinimai pateikti dėl to, kad Trakų vadovams, siekdamas asmeninės naudos, padėjo piktnaudžiauti tarnyba.
S. Narkevičius bandė tarpininkauti, kad Naujoji sąjunga, kurios Trakų skyriui tuo metu vadovavo meras Vytautas Petkevičius, sumokėtų Juozo Pipiro vadovaujamai statybų bendrovei už partijos būstinės remontą.
Už 2006 metais atliktus darbus Naujoji sąjunga bendrovei turėjo sumokėti 180 tūkst. litų. 2007 metų lapkritį į vieną susitikimą su meru ir administracijos direktoriumi J. Pipiras atėjo lydimas S. Narkevičiaus.
Pokalbį užfiksavo administracijos direktoriaus Leonardo Karnilos kabinete sumontuota slapta įranga.
„Turiu draugų visoje Lietuvoje. Dalyvauju visuomeniniame gyvenime, dažnai į savivaldybę užeidavau pas architektus. Suprantu, kad mano pavardė gerai skamba šioje politinėje byloje, bet nesuprantu, dėl ko esu kaltinamas“, – dėl šio epizodo Vilniaus apygardos teisme kalbėjo Narkuša.
