Kalės 12 metų
Už tai, kad pernai, birželio 8-osios vakarą, viešėdamas Pajautiškių kaime (Kaišiadorių r.), nužudė šio kaimo gyventoją Antaną P. (67 m.), dabar iš viso jau 11 kartų teistą pavojingą recidyvistą R. Dubrovskį Kauno apygardos teismas pasiuntė 12 metų už grotų. Pirmuosius 3 metus žudikas gyvens tikro kalėjimo sąlygomis, o paskui – pataisos namuose.
Pirmą kartą teisiamųjų suole nepilnametis R. Dubrovskis atsidūrė už vagystę. Tokia „kvalifikacija“ jį vis darė teisiamuoju dar 8 kartus, o 2 kartus, kaip minėta, šis pagrindinį išsilavinimą įgijęs, nevedęs, bedarbis vyras nuteistas už nužudymą.
Laisvėje R. Dubrovskis, po paskutinio teistumo iš „zonos“ išėjęs 2012-ųjų rugsėjo gale, gyveno vos 8 mėnesius ir tada nužudė pensininką Antaną P. Šio vyro nekviestu svečiu pernai birželį R. Dubrovskis tapo, kai jį pas pensininką, savo buvusios žmonos dėdę, nusivedė toks vilnietis Valdas L. (53 m.). Vienodas gyvenimo būdas – valkatavimas, alkoholis – abu vyrus Vilniuje suvedė maždaug prieš 3 mėnesius iki nužudymo Pajautiškėse. Jiedu kartu gyveno, džiaugdavosi išmaldomis, gautomis Vilniuje, o kartais sėsdavo į traukinį ir atvykdavo elgetauti į Kaišiadoris ar kitas netolimas vietoves. Centas po cento, diena po dienos...
Paslaugūs kaimynai
Tokiu pat tikslu į Kaišiadorių kraštą abu vyrai atvyko ir lemtingąją dieną, kai Valdas L. pasiūlė aplankyti savo buvusios žmonos dėdę Antaną P., kurį pažinojo bene 15 metų. Žinojo, kad šeimos neturintis pensininkas gyvena vienas, nebedirba, nespjauna į stiklelį – taigi būsią ką veikti. R. Dubrovskiui bičiulio pasiūlymas patiko.
Gerokai po pietų Žaslių geležinkelio stoties parduotuvėje keliauninkai nusipirko alaus ir patraukė netolimo Pajautiškių kaimo link. Kiek paėję užėjo pas vieną gyventoją, kuriai prisistatė esą Antano P. geri bičiuliai, tik seniai jau pas jį lankęsi, tad užmiršę, kaip atrodo jo namas. Moteriškė pasitaikė labai paslaugi – ir kelią parodė, ir pensininko tvarkingą namą detaliai apibūdino, ir net pasakė, kad vyras yra neįgalus, gyvena vienas. Paslaugioji elgėsi visai priešingai, negu moko Lietuvos policijos projektą „Saugi kaimynystė“ itin skatinantys policininkai: neteikti duomenų apie kaimynus, kuo mažiau bendrauti su nepažįstamaisiais, dėl įtartinų asmenų tuoj pat pranešti į policiją. O juk abu keliauninkai turėjo atrodyti įtartinai: kaip ta pati moteriškė liudijo teisme, jiedu buvo panašūs į valkatas, o kitam liudytojui buvo jau matyti Kaišiadoryse, prie prekybos centro, prašinėjantys centų.
Su aukos skrybėle
Tik po paros paaiškėjo, kad tuos kelio pas Antaną P. ieškotojus išvakarėse reikėję vyte vyti iš kaimo, nes jie atnešė mirtį. Vienas kaimo gyventojas, nuėjęs pas Antaną P., rado užrakintas namo duris ir nustebo, nes pensininkas taip nedarydavęs. Apėjęs apie langus žmogus pamatė, kad šeimininkas guli lovoje, apklotas dviem užtiesalais. Supratęs, kad kažkas negerai, kaimynas pranešė į policiją, o pareigūnai iškvietė ugniagesius gelbėtojus, kad patektų į vidų.
Iškart tapo aišku, kad kruvinas gulintis Antanas P. tapęs žudikų auka. Žinia po kaimą pasklido žaibiškai. Įvykį pradėję tirti policininkai tuoj pat išgirdo apie 2 nepažįstamuosius, išvakarėse „atsižymėjusius“ kelių kaimo gyventojų, tapusių liudytojais, akyse.
Siūlo galas atvedė iki Žaslių geležinkelio stoties, kur dėmesingas ir pastabus traukinio konduktorius papasakojo išvakarėse atkreipęs dėmesį į 2 vyrus, Žasliuose įlipusius į traukinį ir prašiusius juos vežti į Vilnių už dyką, nes pinigų jie neturėjo. Vienas įlipusiųjų tvirtino, kad veža močiutei batoną ir kiaušinių. Net praskleidęs krepšelį parodė. Kadangi buvo vėlus vakaras, artėjo 22 valanda, tad geležinkelio darbuotojas neišvijo varganai apsirengusių, prastai atrodančių vyrų. Tiesa, vienas jų buvo pasipuošęs šiaudine skrybėle. Ji, kaip vėliau paaiškėjo, buvo nužudytojo.
Kadangi geležinkelio stotyje ir traukiniuose įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, konduktoriaus pasakojimas buvo patvirtintas nufilmuotais vaizdais. Buvo matyti, kad skrybėle pasipuošęs vyras turi rankoje mobilųjį telefoną ir spaudinėja jo mygtukus, šalia pasideda dėžutę su kiaušiniais.
Dėl alkoholio stokos
Žudiko pėdsakais ėję pareigūnai R. Dubrovskį (ir Valdą L. iš pradžių) sulaikė Vilniuje po kelių dienų. Tuomet tapo aišku, kad abu valkatos, tuokart atvykę pas pensininką Antaną P., vaišinosi alumi ir vynu. Valdas L. apsvaigęs nuėjo pasnausti, o netrukus atsikėlęs pamatė, kad R. Dubrovskis pykstasi su Antanu P.: Jaunasis svečias reikalavo kartu besivaišinusio šeimininko duoti pinigų svaigalams, nes viskas buvo jau išgerta. Pensininkas nedavė ir niekuo nevaišino. Tada R. Dubrovskis pradėjo daužyti šeimininką rankomis, spardyti. Teisme Valdas L. tvirtino bandęs atitraukti R. Dubrovskį nuo pensininko, bet tas buvęs toks įtūžęs, kad nieko nepaisęs.
Specialistų teigimu, Antanui L. buvo suduoti mažiausiai 6 stiprūs smūgiai į galvą, krūtinę, pilvą, suspaudžiant vyrui buvo sunkiai sužalotas kaklas, sulaužyti šonkauliai, šie suplėšė vidaus organus. Dėl to greitai ištiko mirtis.
Tuo metu žudikas ir jo bičiulis, užrakinę Antano P. namus, jau pėdino geležinkelio stoties link, kad dar tą patį vėlų vakarą pasiektų Vilnių. Išeidamas iš nužudytojo namų, žudikas dar pagrobė Antano P. telefoną, televizoriaus pultelį, šiaudinę skrybėlę ir... 8 kiaušinius. Kitą dieną bičiuliai pardavė tą priedėlį turguje už 20 litų ir abu papietavo, telefoną iškeitė į kitą, kad pagal jį neįkliūtų pareigūnams (telefonu Vilniaus stoties rajone susigundė apkvaišusių narkomanų porelė, bet vėliau išsimainyto telefono neteko, kai iki jo prisikasė kriminalistai), o kiaušinius žudikas išgėrė, skrybėlę kažkur išmetė.
Prisiminti nelinkęs
Teisme R. Dubrovskis savo kaltės neneigė, bet tikino mažai ką prisimenąs, nes buvęs labai girtas. Jis nenorėjo prisiminti nei staiga kilusio barnio su svetingu pensininku priežasties, nei smurtavimo detalių. Tik teigė, kad jeigu būtų buvęs blaivus, nieko panašaus nebūtų įvykę.
Be paskirtosios 12 metų nelaisvės bausmės, nuteistas žudikas dar įpareigotas atlyginti nužudytojo seseriai per 12 000 litų dydžio ieškinius. Bet vargu ar tai kada nors bus įvykdyta, nes R. Dubrovskis dar ilgai kalės už grotų, o ir šiaip jis nelinkęs gyventi dorai, švaria sąžine.
O nužudytasis Antanas P., kaimo gyventojų teigimu, buvo padorus žmogus, nekonfliktiškas, draugiškas, niekam jis neužkliūdavo, niekam netrukdė.
Irena ZUBRICKIENĖ
AKISTATA
