Karolas Kotas buvo pakartas 1968-aisiais, o Stanislavas Modzelevskis – 1969 metais. Karolui tuo metu buvo 21-eri, o Stanislavui – 40 metų. Juos sieja tai, kad psichiatrai taip ir nepriėjo vieningos išvados ar žudikai pakaltinami, ar ne.
Atsitiktinės aukos
Karolas Kotas buvo serijinis žudikas, kuris terorizavo Krokuvą 1964-1966 metais. Šiame mieste gimęs ir užaugęs K. Kotas savo aukas rinkdavosi visiškai atsitiktinai – tarp jų buvo ir vaikų, ir senolių.
K. Kotą ir jo jaunesnę seserį augino niekur nedirbanti motina. Karolas mokykloje mokėsi gana gerais pažymiais, jokių problemų nekeldavo, tačiau, stodamas į technikos kolegiją, jis susimovė ir dėl to labai stipriai išgyveno. Jam netgi buvo diagnozuotas nervinis išsekimas, kuris galėjo sukelti net norą žudyti. Vis dėlto vėliau K. Kotui pavyko įstoti į kitą technikos kolegiją. Vos sulaukęs 18-os K. Kotas nusikalto pirmąjį kartą. Savo auka jis pasirinko senyvą moteriškę, kurią, prisėlinęs iš nugaros, padūrė bažnyčioje. Moteris susmuko, bet dar sugebėjo paprašyti Dievo, kad neleistų jai mirti. Ir jai pavyko išgyventi.
Antrąją auką jaunuolis nusižiūrėjo praėjus vos kelioms dienoms po pirmojo išpuolio. Jis pasekė iš tramvajaus išlipusią senyvą moteriškę ir, kai ši pasuko į nuošalesnę gatvelę, smogė moteriai į nugarą. Tačiau auka irgi išgyveno. Trečiasis išpuolis buvo įvykdytas praėjus dar šešioms dienoms. Šįkart – „sėkmingas“. K. Kotas ir šį sykį savo auka pasirinko iš bažnyčios išėjusią senyvą moterį. Prisėlinęs prie moters, kai aplinkui nebuvo žmonių, K. Kotas ėmė ją badyti. Moteriai susmukus, žudikas kelis kartus dūrė į širdį, taip auką visiškai pribaigdamas.
Skriaudė vaikus
1966-ųjų vasario 13-ąją K. Kotas subadė vienuolikos metų berniuką. Tuo metu ant T. Koščiuškos piliakalnio vyko rogučių čempionatas. Vieno dalyvių K. Kotas ir patykojo. Kaip visada, smogė iš nugaros.
Tų pačių metų balandį žudikas, beslankiodamas po miestą, užsuko į vieną kiemelį. Čia jis pamatė aštuonerių metų mergaitę, kuri nusileido laiptais, kad patikrintų pašto dėžutę. Prisėlinęs prie mergaitės Karolas dūrė jai aštuonis kartus į įvairias kūno vietas ir pabėgo. Tačiau aštuometė sugebėjo užkopti laiptais į namus, kuriuose, laimė, buvo jos motina. Ši skubiai nugabeno dukrą į ligoninę ir medikams pavyko mergaitę išgelbėti.
Kai kurias aukas K. Kotas bandė nunuodyti. Vaikinas ateidavo į restoraną ar barą, užsisakydavo maisto ir gėrimų, į juos pripildavo arseniko ir palikdavo viską ant stalo, tikėdamasis, kad kas nors susigundys nemokamais pietumis. Tačiau niekas nepasimovė ant K. Koto kabliuko.
Kartą žudikas netgi bandė nunuodyti savo studijų draugą. Į jo gėrimą K. Kotas supylė arseniką, tačiau mokslo draugas iš kvapo pajuto, kad kažkas ne taip ir gėrimą išpylė.
Jau teisme paaiškėjo, jog tiek arseniko, kiek K. Kotas įpildavo į gėrimus, būtų užtekę net drambliui nužudyti.
Karolas buvo sulaikytas prieš pat egzaminus, tačiau juos jam buvo leista laikyti tam, kad vėliau šis negalėtų apsimesti nepakaltinamu.
Stebėjo skerdynes
K. Kotui buvo pateikti kaltinimai dėl 2 žmogžudyščių, 10 pasikėsinimų nužudyti bei 4 padegimų. Teisme paaiškėjo, jog Karolas keistas buvo jau nuo mažų dienų. Pasirodė, jog vasaros atostogas jis mėgdavo leisti skerdykloje, kur žiūrėdavo kaip skerdžiamos kiaulės. Be to, jis gerdavo dar karštą kiaulės kraują! Susižavėjęs kiaulių skerdimu, K. Kotas ėmė nagrinėti anatomijos knygas, o netrukus ir žudyti gyvūnus.
Nors K. Koto psichinė būklė daug kam kėlė klausimų, vis dėlto po daugybės tyrimų jis buvo pripažintas pakaltinamu. 1967-ųjų liepos 14-ąją Karolas buvo nuteistas mirties bausme. Ji buvo įvykdyta po metų – 1968-ųjų gegužės 16-ąją, kuomet K. Kotui buvo vos 21 metai.
Paslėpė vonioje
1967 metais rugsėjo 14-ąją Varšuvoje, viename iš daugiabučių, vonioje buvo rastas Marijos G. (87 m.) lavonas. Tokios mirtys milijoniniame mieste nieko nestebino, tad atvykę medikai po pirminės apžiūros jau norėjo parašyti, jog mirties priežastis – nuskendimas, tačiau atidžiau lavoną apžiūrėjęs vienas sanitaras pastebėjo, kad supjaustyta moters šlaunis. Nors didelio įtarimo tie keli brūkštelėjimai peiliuku nesukėlė, tačiau gydytojas dėl šventos ramybės nusprendė senutę nuvežti detalesniam tyrimui. Tuomet ir paaiškėjo, kad moteris nenuskendo, o buvo pasmaugta ir tik po to, slepiant žmogžudystės pėdsakus, buvo įmesta į vonią.
Nors lavonas buvo išmirkęs vandenyje, tačiau ekspertai nustatė, kad žaizdos ant šlaunies ir dar kelios mėlynės buvo padarytos diena anksčiau. Buvo pradėtas tyrimas dėl tyčinio nužudymo. Milicininkai apklausė kaimynus ir labai greitai nustatė įtariamąjį. Tai buvo tame pačiame name gyvenęs Stanislavas Modzelevskis. Bylą tyrę kriminalistai sužinojo, kad tai – užkietėjęs alkoholikas, prieš kelias dienas dėl kažko ginčijęsis su kaimyne. O vienas kaimynas papasakojo dar daugiau – atseit, Stanislavo žmona jam pasipasakojusi, kad šios vyras – impotentas. Nors pora ir augino 7 metų sūnų, tačiau jo tėvas buvo kitas vyras. O su savuoju per bendrą 18 metų gyvenimą moteris sakėsi neturėjusi normalių lytinių santykių. Kitas kaimynas dar papasakojo, kad Stanislavas – grubus, nuolat muša žmoną, todėl ši Varšuvoje retai būnanti.
Milicininkai su šiais parodymais kreipėsi į prokurorą ir gavo arešto orderį. Vyras buvo sulaikytas, kai grįžo iš Lodzės. Prieš nuvedant į sulaikymo kamerą jį atidžiai apžiūrėjo ekspertai. Stanislavo veidas buvo apibraižytas. Žaizdos buvo padarytos panašiai tą dieną, kai buvo nužudyta senutė. Iš kur žaizdos ant veido, Stanislavas taip ir nepaaiškino. Iš pradžių sakė, kad girtas pargriuvo, kitą kartą, – kad susižeidė per sambo treniruotę. Tačiau, kas apdraskė jo lytinius organus, vyras nežinojo ką sakyti ir netrukus parašė prisipažinimo pareiškimą.
„Tą vakarą išgėręs užsinorėjau moters, – rašė S. Modzelevskis. – Kadangi žmonos nebuvo namie, o ji nors ir jaunesnė, tačiau manęs kaip moteris netraukė, nusprendžiai nueiti pas kaimynę. Ji gyveno viena, duktė tik retkarčiais ją aplankydavo. Kaimynė mane pavaišino arbata ir, kai baigėme gerti, aš puoliau ją. Senutė besigindama apdraskė man veidą, o kai aš nusimovęs kelnes lindau prie jos – ir lytinius organus. Tuomet įsiutęs ją ir pasmaugiau. Jau be gyvybės ženklų senutės kūną nutempiau į vonią ir, prileidęs vandens, palikau. Grįžęs namo nusiploviau rankas ir atsiguliau miegoti, o rytą išvažiavau į Lodzę, kur pas tėvus gyveno žmona“.
Tardytojai jau žinojo, kad prieš metus šis vyras jau buvo bandęs pasmaugti senutę, tačiau ji apsigynė ir į miliciją nesikreipė. Apie tai buvo papasakojusi tik savo dukrai.
Vienodas braižas
Kai buvo sulaikytas S. Modzelevskis, tardytojai iš archyvo išsitraukė kelias anksčiau įvykdytas ir neatskleistas žmogžudystes. 1952 metais, netoli nuo Lodzės, Galkuvkos kaimo miške buvo rastas Jozefos P. (67 m.) lavonas. Ji irgi buvo uždusinta, o ant galvos, šlaunų ir lytinių organų rasta įpjovimų. Tačiau tyrimas buvo nutrauktas taip ir nenustačius įtariamojo.
Po penkių mėnesių, vėl kaime netoli Lodzės, buvo rasta nužudyta Marija K. (32 m.). Kūnas buvo paslėptas eglių tankumyne. Mergina buvo pasmaugta šaliku. Šį kartą auka, ko gero, buvo ir išžaginta, bet ekspertai įtarė, kad tai padaryta jau po mirties. Neatmestas buvo ir apiplėšimo motyvas, nes nuo aukos rankų buvo nuplėšti du žiedai. Ši byla, nesuradus įtariamųjų, irgi dūlėjo archyve.
Dar po kelių mėnesių buvo rasta pasmaugta Teresa P. (21 m.). Mergina ėjo namo po vakarinės pamainos ir į namus negrįžo. Ji irgi buvo rasta pamiškėje pasmaugta jos pačios šaliku. Teresa P. buvo išžaginta, šlaunys, lytiniai organai – apdraskyti. Milicininkai atsivežė tarnybinį šunį, kuris nusekė pėdsakais iki tramvajaus stotelės. Tai įvyko irgi Lodzės vaivadijoje.
Maždaug po dviejų metų Lodzės vaivadijoje panašiai buvo pasmaugta ir Irena D. Jos kūnas buvo rastas šalia kelio į Zelioną Gurą, gražiame beržynėlyje. Mergina buvo išžaginta. Auka, matyt, priešinosi užpuolikui, tad jai buvo suskaldytas žandikaulis, merginos šlaunys, lytiniai organai irgi buvo subraižyti.
Kovo mėnesį pakelėje iš Lodzės į Galkuvką rasta nužudyta technikumo moksleivė Helena V. (18 m.). Nusikaltimo detalės panašios – mergina uždusinta, išprievartauta, subraižytos šlaunys. Milicininkų šuo žudiko pėdsakais sekė iki geležinkelio stoties.
Lygiai taip pat buvo nužudyta ir Helena K. (24 m.).
Buvo pakartas
Tai buvo paskutinis seksualinis tokio paties braižo nužudymas. Tardytojai dar nežinojo įtariamojo, tačiau pagal požymius visas bylas susiejo į vieną ir nusprendė, kad tai – seksualinio maniako darbas, kurį pavadino Galkuvkos vampyru. Sulaikę S. Modzelevskį tardytojai ištraukė šias bylas iš archyvo. Pasirodė, kad tuo laiku, kai Lodzės apylinkėse buvo žudomos moterys, S. Modzelevskis tarnavo armijoje netoli šio miesto. Beliko tik pagal datas patikrinti, ką tomis dienomis veikė kareivis.
Kai tai buvo padaryta, S. Modzelevskis prisipažino nužudęs ir išprievartavęs tas moteris. Jam buvo pateikti kaltinimai dėl 6 moterų išžaginimo ir nužudymo, taip pat – neteisėto disponavimo ginklu. S. Modzelevskis prisipažino nužudęs 8 moteris. Kadangi tų dviejų aukų niekas nepasigedo, nebuvo rasti jų lavonai, tad vyras buvo teisiamas tik dėl 6 moterų mirties. Jų amžius nuo 18 iki 87 metų. Kai kurios jų buvo išžagintos gyvos, o kai kurios – jau nužudytos. Tardytojams buvo kilę įtarimų dėl kaltinamojo psichinės sveikatos būklės, tad jam buvo skirta psichiatrinė ekspertizė. Buvo nustatyta, kad jis linkęs į sadizmą, tačiau yra pakaltinamas. Tyrimas buvo baigtas per kelias savaites. Byla nukeliavo į teismą. Lodzės apygardos teismas S. Modzelevskį pripažino kaltu ir nuteisė mirties bausme. 1969 metų lapkričio 13-ąją Galkuvkos vampyras buvo pakartas.
Petras KURMELIS
