Kartu su prezidento rinkimų pirmuoju turu organizuotame referendume dalyvavo 47,45 proc. balso teisę turinčių piliečių. Už Seimo narių skaičiaus mažinimą pasisakė 76,18 proc., prieš – 23,82 proc. Referendumas paskelbtas neįvykusiu, nes jame dalyvavo per mažai balso teisę turinčių piliečių.
Palyginimui, tuo pat metu vykusiuose prezidento rinkimuose balsavo 57,37 proc. rinkėjų, tad galima daryti išvadą, kad dalis rinkėjų pasirinko nedalyvauti referendume.
Jaučia žmonių palaikymą
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė Agnė Širinskienė portalui tv3.lt sakė, kad šis įstatymo projektas yra jų koalicijos partnerių „socdarbiečių“ iniciatyva, kurią valstiečiai palaikė.
„Mes matome, jog nepaisant to, kad referendumas neįvyko, balsavimo rezultatai yra vienareikšmiški, yra didžiulis visuomenės palaikymas“, – kalbėjo politikė.
Pasak A. Širinskienės, valstiečiai su koalicijos partneriais mano, kad tikslinga Seime tęsti diskusijas šiuo klausimu.
„Opozicijos buvome kaltinami, kad Seime tuo klausimu jokių diskusijų nebuvo, nebuvo diskutuojama koks modelis, vienmandačių, daugiamandačių ar abiejų mažinimas bus pasirinktas“, – sakė A. Širinskienė.
Seimo narės tvirtinimu, didžiulis žmonių palaikymas ir noras geriau išdiskutuoti šį klausimą lėmė, kad buvo registruotas patobulintas Seimo narių mažinimo projektas.
Viešojoje erdvėje buvo pasirodę raginimai rinkėjams, kurie nepritaria Seimo narių mažinimui, išvis nebalsuoti referendume ir neimti biuletenio. Tačiau A. Širinskienė nemano, kad tai yra trigdis tęsti šios idėjos įgyvendinimą.
„Matant, kokie buvo konservatorių ir kitų partijų masiniai raginimai sabotuoti referendumą ir matant, kiek žmonių dalyvavo referendume ir kiek rinkimuose, manyčiau, kad maža žmonių dalis tų biuletenių neėmė“, – svarstė parlamentarė.
Šį kartą Seimo narių mažinimas būtų priimtas ne referendumu, o parlamente balsuojant patiems Seimo nariams.
Klausimas išsemtas
Opozicijos lyderė, liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen portalui tv3.lt teigė, kad šis siūlymas yra populistinis ir jokių realių problemų Seimo narių skaičiaus sumažinimas neišspręstų. Politikė nepritarė A. Širinskienės minčiai, kad šiuo klausimu trūko diskusijų.
„Man atrodo, kad mes apie tai ypatingai daug diskutavome prieš rinkimus, kai tas referendumas, matyt, ir buvo naudojamas kaip toks populiarus pasiūlymas paskatinti rinkėjus, kurie nusivylę Seimo darbu, ateiti į rinkimus“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen.
Opozicijos lyderės nuomone, ši idėja yra išsisėmusi ir ji nėra girdėjusi nė vieno argumento, kodėl reikėtų sumažinti parlamentų skaičių.
„Net referendumo iniciatoriai buvo pritarę, kad Seimo darbo kokybės tai nepagerintų, tikėtina, kad net pablogintų. Tai susiaurintų tautos atstovavimą, o kažkokių prielaidų mažinti Seimo narių skaičių, vertinant, kad mūsų piliečių pasaulyje ženkliai nesumažėjo, nėra“, – sakė liberalė.
Įregistruotame įstatymo projekte rašoma, kad remiantis 2019 m. gegužės 12 dieną vykusio referendumo dėl Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo rezultatais, kurio metu buvo sprendžiamas Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimas, klausiant Lietuvos Respublikos piliečių, ar jie pritaria, kad Seimo narių skaičius būtų sumažintas iki 121, net 73,70 procento dalyvavusių rinkėjų pasisakė už Seimo narių skaičiaus mažinimą iki 121.
Pasak projekto rengėjų, atsižvelgiant į referendume dalyvavusių rinkėjų nuomonę ir siekiant pateisinti jų lūkesčius, siūloma keisti Konstitucijos 55 straipsnį, mažinant Seimo narių skaičių nuo 141 iki 121.
