Iškilmės surengtos simbolinėje vietoje prie Triumfo arkos, menančios prieš 100 m. įvykusį pergalingą Prancūzijos karių žygį Marnoje nugalėjus Vokietiją, ir simboliniu laiku – tiksliai tą pačią dieną ir valandą, kai 1918 m. lapkričio 11 d. 11 val. tarp sąjungininkų ir Vokietijos pasirašytos Kompjeno paliaubos.
Pasak Prezidentės, vienas žiauriausių karų Europos ir pasaulio istorijoje – Pirmasis pasaulinis karas nulėmė modernios visuomenės, demokratinių vertybių ir tarptautinės sistemos raidą. Jis paskatino imperijų žlugimą ir laisvės idėjų sklaidą. Europos tautoms atsivėrė langas pasinaudoti tautų apsisprendimo teise – Lietuva atkūrė savo nepriklausomą valstybę, Senajame žemyne susikūrė daugelis naujų valstybių.
Pirmojo pasaulinio karo pabaiga skatino ir lyčių lygybę. Moterys pradėjo drąsiau kovoti dėl balsavimo teisės. Taip pat kūrėsi nauji socialiniai sluoksniai, pradėjo formuotis gerovės valstybės samprata, stiprėjo valstybės vaidmuo ir solidarumas padedant pažeidžiamiems visuomenės nariams.
Tačiau, šalies vadovės teigimu, žmonija privalo išmokti ir šio karo pamokas. Šiandien, kaip ir tuomet, matomos tos pačios paralelės – kai geopolitinės ambicijos priešinamos tarptautinei teisei, bandoma griauti daugiašalę pasaulio sistemą, traukiamasi iš globaliai taikai ir gerovei svarbių susitarimų, stiprėja radikalizmas, ultranacionalizmas ir šovinizmas. Būtent per šį karą pirmą kartą panaudotas ir šiandien tarptautinių sutarčių draudžiamas cheminis ginklas dabar ciniškai naudojamas prieš civilinius gyventojus Sirijoje ar net Europos teritorijoje taikos metu.
Pirmasis pasaulinis karas labai aiškiai parodė, prie ko privedė imperialistinės ambicijos, geopolitinis cinizmas ir nihilizmas. Jei norime išvengti skaudžios istorijos pasikartojimo ateityje, būtina išsaugoti stiprią ir skaidrią daugiašalę pasaulio sistemą. Siekti, kad ji būtų efektyvi ir atlieptų dabarties iššūkius. O visų svarbiausia – gerbti tarptautinę teisę.
Minint šią svarbią datą Prancūzijos iniciatyva pradėta kurti simbolinė taikos biblioteka, kuriai Lietuvos vadovė padovanojo keletą Oskaro Milašiaus ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės kūrinių, kuriuose pabrėžiama Europos vienybės ir taikos išsaugojimo svarba, smerkiamas karas.
