Janina ŠAPARNIENĖ
Per porą pastarųjų metų rajonas kasmet netenka apie tūkstantį žmonių, daugiausiai – jaunų. Uždarbiauti į užsienį iškeliauja ištisos šeimos, pernai svečiose šalyse gimė maždaug penktadalis mažųjų pakruojiškių. O Pakruojyje dėl mažėjančio vaikų skaičiaus uždaromos mokyklos, mažinama „greitoji pagalba“, skyriai ligoninėje, į tuštėjančius kaimus vis mažiau suka maršrutinių autobusų.
Dingusieji užsienyje – artimųjų nerimas
Policija paskelbė dvidešimt vienerių Renato ir metais jaunesnio Edvino Paužuolių paiešką. Mikoliškyje gyvenę broliai sausio pabaigoje išvažiavo uždarbiauti į Angliją ir dingo. Vaikinai kol kas nerasti.
Mikoliškiečiai „Pakruojo kraštui“ pasakojo, kad broliai važiavo į užsienį kartu su draugais iš Pakruojo (kas jie tokie, žmonės nežino).
Sausio 20-ąją Edviną ir Renatą pažįstami matė rajono centre. Sausio 24-ąją mama jiems paskutinį kartą papildė telefonų sąskaitas. Tuokart vaikinai prasitarę, kad atsišauks už dviejų – trijų savaičių, o galbūt ir grįš namo.
Sutartu laiku tėvai jų skambučių nesulaukė. O paskambinus atsakiklis atsiliepė, kad brolių telefonai išjungti.
„Tėvai eina iš proto... Nors Paužuolių šeima jau seniai iširusi, jiedu gyvena kas sau, bet vaikais rūpinasi abu. Ypač tėvas, pas kurį, išėjus mamai, liko dar paaugliai vaikai. Vyras vienas kaip išmanydamas rūpinosi dukra ir dviem sūnumis. Net į šokius ateidavo pažiūrėti, kad berniukai į kokią bėdą neįsiveltų. Dalyvaudavo Paužuoliai bendruomenės gyvenime. Tėvas ir sūnūs mėgsta sportuoti, dažnai jie leisdavo laiką kaimo sporto aikštelėje, o per renginius sudarydavo šeimyninę krepšinio komandą“, – pasakojo Mikoliškio bendruomenės pirmininkas Jonas Janulis.
Vaikinai didesnių mokslų nebaigė, neįgijo ir profesinio išsilavinimo, vertėsi trumpalaikiais darbais. Kurį laiką broliai buvo išvažiavę dirbti į Šiaulius, kur gyvena vyresnėlė sesuo.
Mikoliškiečiams ne paslaptis, kad Edviną ir Renatą ieškoti uždarbio užsienyje paskatino nelengvas tėvo gyvenimas: sodyboje išjungta elektra, namas prašosi remonto.
„Broliai yra minėję, kad užsidirbę užsienyje atiduos skolas, imsis tėviškės remonto“, – redakcijai sakė J. Janulis.
Ši istorija – ne vienintelė tokia. Antradienį bendradarbis pranešė, kad dingo Norvegijoje uždarbiaujantis vyras iš Grikpėdžių. Nors spėjama, kad iš Lietuvos grikpėdietis išvažiavo – į darbą jis neatvyko. Su sodiečiu bendradarbiai ir darbdavys negali susisiekti nuo praėjusio savaitgalio.
Skaičiai parodo ne viską
Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad 2011-aisiais iš Pakruojo rajono išvyko 1058, o pernai – 992 žmonės. Atvyko atitinkamai 560 ir 578 – tai yra, apytikrai perpus mažiau.
Demografinių tyrimų instituto specialistai skelbia, kad užpernai prasidėjo reemigracija – padaugėjo žmonių, vėl deklaruojančių, kad gyvena Lietuvoje. Bet tyrinėtojai netvirtina, kad šie tautiečiai tikrai sugrįžo.
Svarstoma, jog reemigracija galbūt skilo į realią ir deklaruotą, kai žmonės apsižiūri, jog dėl įvairių priežasčių naudingiau būti Lietuvos gyventojais, deklaruoja čia gyvenantys ir vėl išvyksta į užsienį.
Didžiausios rajone Pakruojo seniūnijos seniūno pavaduotoja Nijolė Vėtienė, tvarkanti ir gyvenimo vietos deklaracijas, duomenis apie išvykstančius turi nuo 2008-ųjų. O jie akivaizdžiai rodo, kad emigracijos kreivė, pakilusi nuo 46 (2008 m.) iki 150 (2011 m.) žmonių, kol kas nekrenta – pernai iš miesto ir seniūnijos išvyko 124 žmonės.
„Šie skaičiai neparodo viso emigracijos masto – iš tiesų emigrantų gali būti ir dvigubai daugiau, nei deklaruota. Išvykimą dažniausiai deklaruoja žmonės, nenorintys čia negyvendami mokėti rinkliavos už šiukšles ar sveikatos draudimo mokesčių. O kam tai neaktualu – išvažiuoja be jokių deklaracijų. Emigruoja daugiausiai šeimų nesukūrę jaunuoliai ar darbo nerandantys jaunesnio amžiaus žmonės“, – sakė seniūno pavaduotoja.
Anot N. Vėtienės, sugrįžta į Pakruojį tik vienas kitas emigrantas, dažniausiai dėl šeimyninių aplinkybių. Per tris šių metų mėnesius grįžo du vaikinai. Vienas iš jų – tik tam laikui, kol baigs vairavimo kursus ir gaus vairuotojo pažymėjimą.
Antros pagal dydį Linkuvos seniūnijos specialistė Birutė Pažemeckienė pateikė mažesnius, bet analogišką padėtį rodančius skaičius. Specialistė pažįsta bent dvidešimt žmonių, kurie nedeklaravo, kad išvyksta į užsienį.
Dauguma emigravusiųjų iš Linkuvos seniūnijos – šeimos su vaikais.
Žeimelis, labiausiai paliestas emigracijos per ankstesnę krizę – rajono požiūriu unikalus. Šios seniūnijos statistika tvirtina, jog užpernai atvažiavo gyventi 104 žmonės: beveik tris kartus daugiau nei išvyko (35). O pernai atvykusių registruota kone keturis kartus daugiau (103), nei išvažiavusiųjų (26). Vadinasi, žeimeliečių turėtų gausėti. Tačiau seniūnijos specialistai pastebi, kad iš tiesų žmonių mažėja.
Seniūnės Vitalijos Dobrovolskienės nuomone, atvykimo skaičius padidina adresų keitimas: žmonės, gyvenantys toje pačioje vietoje, tačiau deklaraciją teikiantys pakeistu adresu, skaičiuojami kaip atvykę. Nes iš tiesų per pastaruosius 5 – 6 metus Žeimelyje gyventojų sumažėję maždaug dviem šimtais.
Mirtys vis lenkia krikštynas
Pernai metų pradžioje buvo šiek tiek daugiau nei 23 tūkstančiai pakruojiškių, per pusmetį jų sumažėjo trimis šimtais. Šiemetinių duomenų statistikai dar neskelbia, bet pagal bendras tendencijas žmonių turėjo sumažėti dar apie porą – trejetą šimtų.
Pakruojiečių gretas retina ne tik emigracija, bet ir jos padariniai. Emigravęs jaunimas kuria šeimas jau ten (pernai išduota 14 pažymų dėl santuokų užsienyje), susilaukia atžalų. Penktadalis (38) iš pernai gimusių kūdikių pasaulį išvydo užsienio šalyse. Pakruojyje tik užregistruotas jų gimimas.
Jau keletą metų į Anapilį išlydima daugiau pakruojiškių, nei gimsta. Ne išimtis ir 2013-ieji: per tris mėnesius gimė 57 kūdikiai, o laidotuvių varpai skambėjo 109 kartus.
Į svečias šalis keliasi ne tik gimimai, bet ir netektys. Pernai užsienyje mirė trys pakruojiškiai.
Sunkiai besiverčianti linkuvė pernai metų pabaigoje išvyko į Angliją pasisvečiuoti pas ten gyvenančias ir dirbančias dukras. Ten moteris ir mirė.
Linkuvos seniūnijoje liko du velionės sūnūs: kaip ir motina, socialiai remiami, gyvenę kartu su ja nuomojamame socialiniame būste. Vaikai neturėjo pinigų parvežti į Lietuvą motinos palaikus – tam buvo skirta parama ir iš rajono biudžeto.
Įsisukęs nykimo ratas
Tuštėjančias Pakruojo, miestelių gatves, kaimų sodybas ypač aštriai pastebi iš užsienio kuriam laikui parvykę kraštiečiai. O patys pakruojiškiai, išėję į miestą, neretai pasigenda anksčiau gatvėse sutinkamų pažįstamų.
Žmonių mažėjimo padariniai turi ir kitas pasekmes: dėl to Pakruojo rajone sumažinta greitosios pagalbos ekipažų, uždaryti keli ligoninės skyriai, nelieka autobusų maršrutų, į mažesnes pertvarkomos ar uždaromos mokyklos, paslaugas teikiančios įstaigos. O tai, sumažėjus darbo vietų, vėl skatina žmones ieškotis darbo kitur.
