Vilnietė Vilijata pasakoja apie nemalonią vakarykštę akistatą darže prie savo vasarnamio. Ir po jos teritoriją slampinėjo ne atklydęs katinas ar kaimynų šuo, o, pasak moters, vilkas. Ir čia, Vilniaus rajone, Rastinėnų gyvenvietėje, nuo sostinės nutolusioje vos keliolika kilometrų, pasirodo, šie laukiniai gyvūnai dažni svečiai.
Pirmą kartą moteris čia juos išvydo prieš kelias savaites. Prie sodybų, visai nesibaidydami žmonių, vaikštinėjo du mažesni ir vienas stambesnis. Štai šiuose kadruose galimai vilkiukas užfiksuotas prie šiltnamio.
„Kažką darai ar daržą kasi ir stovi vilkas ir nieko nebijo, tai aš visur pasidėjusi, štai, plaktukas guli, ten šakės stovi. – Ten tikrai vilkai? – Tikrai. Pati mačiau net du. Kita kaimynė matė tris“, – pasakoja Rastinėnų gyventoja Vilijata.
Nors, pasak Vilijatos, atslenkantys vilkai dantų nešiepia, tokie staigūs susidūrimai nėra malonūs. Žmonės bijo dėl vaikų.
„Ten prie miškelio yra sūpynės, tai šeštadienį anūkas suposi, buvo nusinešęs traškučių, tai vilkas pribėgo ir tuos traškučius su visa pakuote ir nusinešė“, – pasakoja gyventoja.
O štai Marytė juokauja, kad net žvelgė mirčiai į akis, kai eidama iš kaimynės susitiko su vilku. Tiesa, prieš kelias dienas įvykęs incidentas tuomet šypsenos visai nekėlė.
„Aš tiek išsigandau, kad pradėjau spiegti. Visi išgirdo. Tai jis išsigando. Galvoju, dabar viskas. Jis mane puls ir perkąs gerklę. O aš gyventi dar noriu. O tada jis kaip davėsi ir ten, kur raudona mašina, ten Aldona pasilenkusi ravėjo alpinariumą, tai metras nuo jos jis kaip puolė“, – kalba Marytė.
Rastinėnų gyventojai dėl šių gyvūnų pasidalijo į kelias stovyklas. Vieni tikina, jog tai visai ne vilkai, o į juos panašūs šunys. Kiti gi yra girdėję apie vilkų jauniklius maitinusius ir taip juos prisijaukinusius kaimynus.
Gamtininkas Rimantas Budrys, peržiūrėjęs šiuos vaizdo įrašus, 100 procentų teigti, kad tai tikrai vilkai, negali, esą tam reikėtų ekspertizės, nors net ir gamtininkui panašu, kad vilniškių sodybas lanko miško pilkiai. Tiesa, specialistas pabrėžia, kad gamtoje gimę ir augę vilkai šitaip į žmonių teritoriją nesibrautų, tad ir jis įtaria, kad ryšio su žmogumi iš anksčiau tikrai būta.
„Gamtoje, laisvėje gimęs vilkas niekada taip nesielgs. Jis visuomet vengia žmonių ir bėga tolyn. Variantas gali būti, kad laikytas kažkur. Tokių atvejų yra buvę“, – pasakoja gamtininkas.
Tad jei žmonės išties maitino vilkus, pasak specialisto, prisidarė bėdos ir sau, ir kaimynams, ir gyvūnams. Dabar jauni vilkai patys gamtoje neišsimaitins, o manantiems, kad žmogaus maitinamas šuns giminaitis žmogaus nepuls, labai klysta. Vilkų psichologija visiškai kitokia, jie neprognozuojami. Rimantas Budrys primena patarlę – kiek vilką bešertum, vis tiek į mišką žiūri.
„Keičiasi psichika. Jie nesugebės rasti patys maisto gamtoje. Jie bandys visokiais būdais prievartauti maistą iš gyventojų. O jei kas nors nepatiks, gali ir užpulti“, – sakoR. Budrys.
Pasak gamtininko, Rastinėnų gyventojams reikėtų kviesti aplinkosaugininkus, kurie besibastančius vilkus pagautų. Jų, jei gyvūnų globėjai nerastų tinkamos vietos zoologijos sode, greičiausiai lauktų liūdnas likimas – tokie iš dalies prijaukinti gyvūnai būtų užmigdyti.
