Mamos apleistas dešimtmetis globos namų auklėtinis dėl šuniuko sugebėjo apsukti aplink pirštą ne tik Gyvūnų globos draugijos savanorius, bet ir tėčiu sutikusį apsimesti praeivį.
Tėtį surado mažiau nei per pusvalandį
„Panevėžio specialaus autotransporto“ teritorijoje įkurdintus gyvybės vagonėlius, laikinai priglaudžiančius gyventojų atvežtus šunis ir kates, prižiūrintys savanoriai šią savaitę sulaukė keisto svečio. Vidurdienį vienas dešimtmetis maldavo duoti jam šuniuką. Vaikui buvo išaiškinta, kad augintinį galės gauti tik atsivedęs tėvus.
Gyvūnų globos draugijos pirmininkė Rūta Liberienė pasakoja mačiusi, kaip berniukas išėjęs į kiemą kažkam skambino telefonu. Surasti tėčiui mažajam neprireikė nė pusvalandžio.
Maždaug po dvidešimties minučių vaikas vėl prisistatė. Šį kartą jį lydėjo jaunas vyras.
Parsinešė į globos namus
R. Liberienė pripažįsta, kad savanoriams abejonių sukėlė berniuko ir neva jo tėčio nurodyti skirtingi namų adresai. Tačiau gyvūnų prižiūrėtojai raminosi esantys pernelyg įtarūs, mat vyras nė nesuabejojo paprašytas parodyti asmens tapatybės kortelę. „Pagalvojome, gal tėvai išsiskyrę, todėl adresai nesutampa. Iš kortelės nusirašėme vyro vardą ir pavardę, jis neprieštaraudamas padiktavo ir savo telefoną, namų adresą, pasirašė gyvūno naujo šeimininko sutartį“, – pasakojo R. Liberienė.
Savanoriai rengėsi po kelių dienų nuvažiuoti patikrinti, kokiomis sąlygomis auginamas paimtas keturkojis.
Tačiau jau tą pačią dieną jiems teko skubėti jo pasiimti.
Apie 21 val. R. Liberienė sulaukė Panevėžio socialinių paslaugų centro darbuotojos skambučio, kad per dieną nesirodęs auklėtinis vakare sugrįžo nešinas šuneliu. Auklėtoja prašė atvažiuoti pasiimti keturkojo.
Apleistas mamos
Socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotojos socialiniam darbui Aidos Žygelienės teigimu, pradinę klasę lankantis berniukas įstaigos Grupinio gyvenimo skyriuje laikinai apgyvendintas mamai nesugebant juo pasirūpinti. Apie vaiko tėtį socialiniai darbuotojai nėra girdėję.
„Ne visos moterys yra geros gėlininkės ir sugeba išauginti olandiškas tulpes. Taip ne visos sugeba būti ir mamomis, gebančiomis auginti vaikus dorais žmonėmis“, – „Sekundei“ teigė A. Žygelienė.
Nors mama lanko laikinai iš jos paimtą sūnų, tačiau, anot pavaduotojos, nesugeba jam duoti tiek švelnumo ir meilės, kiek vaikui reikia.
„Berniukas pats ieško šilumos. Jis be galo myli šunis, išglosto lakstančius aplink globos namus. Tikėjosi, kad parsineštą šunelį galės auginti kambaryje ir net kartu lovoje miegoti. Bet higienos normos to neleidžia, mes tam negalime prieštarauti“, – pasakojo pavaduotoja.
Meilė – šio laiko deficitas
Žinia, kad meilaus keturkojo negalės auginti, vaiką išmušė iš vėžių. Susikrimtęs berniukas vėlų vakarą spruko iš globos įstaigos. Laimei, išgyvenantis vaikas tamsoje nesiryžo klaidžioti po miestą – darbuotojai jį rado su šuneliu vaikštantį kieme.
Mamos apleistam vaikui dar tą patį vakarą teko išsiskirti su savo augintiniu.
„Meilės, dėmesio ir šilumos stoka – didžiausia XXI amžiaus problema. Dėl ko žmonės namuose šiais laikais augina net ne po vieną gyvūną? Todėl, kad žmonos ir vyrai, tėvai ir vaikai vis mažiau bendrauja. O į mūsų įstaigą patenkantiems vaikams meilės ir šilumos ypač reikia“, – pabrėžė A. Žygelienė.
Panevėžio socialinių paslaugų centro Grupinio gyvenimo skyriuje yra 14-a vietų, tačiau įstaiga šiuo metu glaudžia net 21-ą tėvų apleistą vaiką.
Pavėžėjo ir taksi
Šuniuko troškusio berniuko tėčiu apsimetęs Saulius tikina nė nenutuokęs mažojo gudrybės.
Vyras pasakoja buvęs degalinėje, kai prie jo priėjęs vaikas paprašė trumpam pabūti jo tėčiu. Esą mama leidusi namuose auginti šunį, tačiau pati dirba ir negali palydėti į gyvūnų globos įstaigą, o tėtis išvažiavęs. „Galvojau, padarysiu visiems gera, todėl ir visus savo duomenis padiktavau. Manau, kiekvienas vyras mano vietoje būtų taip pasielgęs“, – svarsto vaikų neturintis 34-erių panevėžietis.
Vyras pasakoja nepanoręs vaiko su keturkoju paleisti į miestą, todėl iškvietęs taksi ir užmokėjęs už kelionę iki jo namų. Berniukas pasisakė gyvenantis bendrabutyje Marijonų g. Saulius pripažįsta nebe pirmą kartą esąs apmulkinamas vaikų. Kartą maždaug 12-os metų berniukas gatvėje paprašė paskolinti telefoną mamai paskambinti. Vos gavęs į rankas telefoną, jis spruko pakiemiais. Saulius raminasi didelio nuostolio nepatyręs – telefonas nebuvo vertas daugiau nei šimto litų.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
