Gegužės 15 dieną Seime surengta tarptautinė diskusija „Europos bendruomenės prieš prekybą žmonėmis“.
Prekyba žmonėmis, apimanti ir prekybą vaikais, yra vienas sunkiausių visame pasaulyje paplitusių nusikaltimų, šiurkščiai pažeidžiančių žmogaus teises, garbę ir orumą. Tai yra šiuolaikinė vergijos forma, kuri draudžiama Europos Sąjungos teisės aktais ir yra visiškai nepriimtina demokratinei bendruomenei. Diskusijos metu pristatytas trijose šalyse – Jungtinėje Karalystėje, Lietuvoje, Italijoje – vykdomas projektas „Europos bendruomenės prieš prekybą žmonėmis“.
Megan Fyld (Meghan Field), projekto koordinatorė Londono Kensingtono ir Čelsio administracinio rajone, pristatė projekto veiklos priemones. Vykdant projektą pareigūnai ir bendruomenės nariai bus apmokomi suprasti problemą ir atpažinti aukas. Nusikaltimo aukoms bus teikiama psichologinė, informacinė ir kitokia reikalinga pagalba, jos bus parengiamos grįžti į pilnavertį visuomenės gyvenimą. Lietuvoje prioritetas bus skiriamas vaikams – vykdomas aktyvus vaikų švietimas padedant išvengti patekimo į prekeivių žmonėmis rankas. Pasak M. Fyld, tikimasi, kad projektas padės išugdyti bendruomenių netoleranciją prekybos žmonėmis reiškiniui, bus sukurta efektyvios partnerystės sistema, išardyti prekeivių tinklai.
Londono Kovos su prekyba žmonėmis policijos padalinio pareigūnas Filas Rašidi (Phil Rashidi) pristatė kovos su prekyba žmonėmis tendencijas, policijos galimybes. Buvo pateiktas šešiolikmetės lietuvės atvejo pavyzdys. Merginą draugystei suviliojęs vaikinas pasiūlė jį aplankyti Londone ir ten ją pardavė. Demonstruotos skaidrės, kuriose matyti, kaip mergina parduodama suteneriams už 3000 svarų. Šiuo atveju prekeiviai buvo sulaikyti Londono policijos, merginai suteikta pagalba.
Pareigūnas pažymėjo tarptautinio ir nacionalinio bendradarbiavimo poreikį užkardant ir tiriant nusikaltimus. Prekyba žmonėmis dažniausiai vykdoma tarptautiniu mastu, o šalių procesiniai metodai skiriasi. Pasak F. Rašidi, užkardant ir išaiškinant nusikaltimus yra be galo svarbus informacijos sklaidos tarp šalių greitis. Tačiau dėl vertimo poreikio, skirtingų darbo metodų šalių susikalbėjimas užtrunka. Pareigūnas taip pat pabrėžė, kaip yra svarbu, kad pareigūnai suprastų auką, priimtų jį kaip nukentėjusį asmenį, o ne kaip nusikaltėlį ar nevykėlį. „Prekybos žmonėmis aukos, lygiai kaip ir smurto artimoje aplinkoje aukos, yra pažeistos psichologiškai. Jos gali pabėgti nuo išnaudotojo, bet nepabėga, nes jaučia ir psichologinę ir materialinę priklausomybę jam“, – kalbėjo ekspertas. Taigi, Didžiojoje Britanijoje dirba specialūs teisėsaugos pareigūnai, mokantys kalbėti ir kalbantys su aukomis.
Konferencijoje dalyvavęs prokuroras Arūnas Meška, pažymėjo nusikaltėlių gebėjimus išrasti vis naujas prekybos žmonėmis formas. Pasak A. Meškos, populiarėja vaikų vežimas į užsienį nusikaltimams daryti. Vaikai siunčiami vogti į prekybos centrus. Vieno tokio vaikų „apsilankymo“ prekybos centre pelnas siekia kelis tūkstančius eurų. Tuo tarpu Odeta Tarvydienė stebėjosi, kodėl pareigūnai ir socialiniai darbuotojai šiems vaikams klijuoja nusikaltėlio, etiketę kaip tuo tarpu toks vaikas yra prekeivių žmonėmis auka ir jam reikia pagalbos.
Diskusijai pirmininkavusi Žmogaus teisių komiteto narė Rimantė Šalaševičiūtė pastebėjo, kad vis dar per mažas dėmesys skiriamas ankstyvajai nusikaltimo prevencijai. „Būtini aktyvesni veiksmai mažinant socialinę atskirtį išgyvenančių asmenų skaičių. Skurdas ar dėl kitų priežasčių patiriama socialinė atskirtis – didelis smūgis žmogaus orumui. Orumą praradę žmonės tampa pažeidžiami ir leidžiasi išnaudojami. Kitais atvejais jie patys tampa nepakantūs visuomenei, nori pelnytis išnaudodami ir žemindami kitą. Drįstu teigti, kad socialinė atskirtis yra pagrindinis veiksnys, sukuriantis ir prekybos žmonėmis aukas, ir nusikaltėlius,“ – kalbėjo Seimo narė.
