„Jau mokykloje žinojau, kad važiuosiu į užsienį. Kadangi draugių šeima gyveno Anglijoje, tai ten vasaras ir leisdavome. Visgi aš norėjau dar labiau patobulinti kalbą, be to, viliojo ir nepriklausomas gyvenimas, norėjosi išeiti iš tėvų namų.
Dar viena mano išvažiavimo priežastis – noras studijuoti rinkodarą. Tuo metu Lietuvoje į šią specialybę buvo žiūrima nerimtai – kaip į „vadybininkėlius“ – o užsienyje buvo siūlomos geros rinkodaros programos, nes rinkodara nėra tik pardavimai – tai ir produkto vystymas, ir reklaminė kompanija, ir rinkos tyrimai bei analizės, žmonių pirkimo įgūdžių ir įpročių nagrinėjimas“, – tv3.lt apie savo išvykimą į Angliją pasakojo Živilė.
Nusivylimo ašaros
Atvykus į Birmingemą, tuometinė studentė buvo nemaloniai nustebinta: išvydo pramoninį miestą, kur žalumos surasti sunku, o ir darbo bei studijų derinimas iš Živilės pareikalavo daug vargo ir ašarų.
„Įsivaizdavau, kad Birmingemas – labai žalias miestas, o iš tikro jis yra industrijos sostinė. Tai mane truputį išgąsdino, bet po truputį pripratau, atradau veiklų.
Tik atvažiavusi, įsidarbinau puse etato kavinėje, kad save išlaikyčiau. Pirmieji metai man išvis buvo labai sunkūs: dirbau per du darbus, dėl krūvio neišvengiau ir nusivylimo ašarų. Draugai Lietuvoje tuo tarpu mėgavosi studentišku gyvenimu, džiaugėsi, o aš keldavausi penktą ryto ir eidavau padirbėti į kavinę, apie devintą val. prasidėdavo paskaitos, o penktą vakaro eidavau dirbti į kitą darbą. Buvo tikrai sunkus periodas. Vėliau atradau kitą darbą su didesniais finansais, atsirado pažinčių“, – dalinasi Živilė.
Darbas tarptautinėje kompanijoje
Po studijų mergina įsidarbino vienoje didžiausių Jungtinės Karalystės šokolado kompanijų, kuri kaip tik turėjo programą universitetą baigusiems žmonėms, kuomet juos įdarbindavo trejiems metams įvairiems projektams. Kompanija ją, bent jau iš pradžių, sužavėjo.
„Kada įsibėgėji darbuose, turbūt nerastum kompanijos, kuri dirbtų visiškai efektyviai. Taip ir čia: dirbdama tarptautiniame departamente, pamačiau, kad kompanija neturi stipraus požiūrio į tarptautines rinkas: nors Jungtinėje Karalystėje ji užima 50 proc. rinkos, Europoje apie ją nėra žinoma.
Liūdina, kai į tavo darbo sritį nėra investuojama: kai atiduodi daug jėgų ir laiko, norėtųsi, kad tai būtų prasminga. Galop atėjo pokyčių momentas: nors ir turėjau užsitikrinusi ateitį toje kompanijoje, pagalvojau, kad kažką reikia daryti kitaip, todėl susidėjo daiktus ir pasileidau į metus trukusią kelionę po pasaulį“, – pasakoja Živilė.
Grįžo kurti Lietuvai
Po 10 mėnesių kelionės po Azijos ir aplinkines šalis, mergina suprato, kad nori grįžti į Lietuvą.
„Su draugu, su kuriuo keliavome, nusprendėme grįžti į Lietuvą ir pasižiūrėti, kaip ten yra su industrija, mane ypač domino viešasis sektorius. Tada ir pamačiau atranką į programą „Kurk Lietuvai“. Supratau, kad tai yra fantastiška galimybė – čia galėsiu ne tik dirbti viešajame sektoriuje, bet ir pritaikyti savo tarptautinę patirtį bei pradėti skleisti žinią, kad rinkodara yra pakankamai svarbus mokslas, ji gali prisidėti prie turizmo skatinimo Lietuvoje ir šalies konkurencingumo didinimo“, – sako grįžusi emigrantė.
Tad pusę metų programoje „Kurk Lietuvai“ ji dirbo prie verslo aplinkos gerinimo – vieno langelio – projekto. Čia mergina džiaugėsi galėjusi panaudoti patirtį, įgytą Anglijoje.
„Dabartinis mano projektas susijęs su turizmu. Koncentruosimės į tai, kaip ilginti atvykstančių turistų viešnagę Lietuvoje, nes dabar ji trumpėja. Kaip tik norėsime ir išsiaiškinti, kodėl. Čia reikia atkreipti dėmesį į tai, kaip mūsų kaimynai – Latvija, Estija – save pozicionuoja. Kadangi apie šias šalis užsieniečiai dažniausiai žino daugiau nei apie Lietuvą, jie kelionę po Baltijos šalis ir susiplanuoja taip, kad Lietuvoje praleistų, pavyzdžiui, dvi dienas, Latvijoje – tris, o Estijoje – keturias“, – įžvalgomis dalinasi jauna profesionalė.
Jaučia prasmę
Mergina sako, kad šiuo metu jaunųjų profesionalų programoje „Kurk Lietuvai“ dirba 10 iš užsienio grįžusių žmonių, o kitais metais bus 26. Per ketverius programos metus, pažymi pašnekovė, joje sudalyvavo 100 žmonių.
Pasak Živilės, nors, dirbant su viešuoju sektoriumi, ne retai „Kurk Lietuvai“ profesionalai susiduria su sustabarėjusiu požiūriu į naujoves, tačiau, anot jos, svarbiausia yra nepasiduoti ir kūrybiškai į tai pažvelgti.
„Reikia mokėti nepasiduoti aplinkai ir atrasti būdus, kaip paveikti suinteresuotas šalis ir padėti žmonėms keistis, kad jie norėtų keistis. Čia ir padeda tarptautinė patirtis.
Dabar jaučiu savo darbo prasmę ir tai, kad įnešu pokytį, ypač, kai susitinkam po projekto su tais žmonėmis ir matau, kad jie vertina tave ir tavo idėjas, klausia tavęs kaip eksperto – tas labai smagu“, – sako pašnekovė.
Prisitaikymas prie mažesnės algos
Kalbėdama apie antrąja lietuvių tėvyne vadinamos Anglijos ir Lietuvos skirtumus, Živilė nurodė, kad Anglijoje yra daugiau laisvių ir paprasčiau keliauti, tačiau Lietuvoje žmonės nėra tokie susvetimėję.
„Anglija žavėjo didžiule savo judėjimo laisve. Iš ten labai lengva judėti, susisiekimas labai lengvas, tad keliavimas prieinamas ir finansiškai, ir laiko atžvilgiu. Iš Lietuvos keliauti sunkiau.
Iš kitos pusės, būnant Lietuvoje poreikiai pradeda keistis. Britanijoje man norėjosi išvažiuoti ir visas laisves išnaudoti, o Lietuvoje pradedu galvoti, kad ir čia yra gražių vietų. Tas pats su finansiniais poreikiais. Anglijoje gali eiti vakarieniauti su draugais į restoraną kas vakarą, o Lietuvoje yra kitaip. Tačiau būnant čia matau, kad vakarienę galima pasigaminti ir namie.
Be to, Lietuvoje yra uždaras/užburtas ratas. Tu visus pažįsti, yra paprasta surasti žmogų – man patinka nueiti į renginį Lietuvoje ir, kur bepasisuktum, matyti savo pažįstamus ir draugus. Britanijoje yra didžiulės rinkos, ir žmonės yra labai susvetimėję“, – sako Živilė.
Dėl patriotiškumo
Viešojoje erdvėje pasigirdus nuomonėms, kad emigrantai nėra patriotai, „Kurk Lietuvai“ darbuotoja su tuo nesutinka:
„Patriotiškumas atsispindi tavo vertybių skalėje, o ne ten, kur gyveni. Kurti šaliai gali ir būdamas kažkur kitur. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės ir Pasaulio lietuvių jaunimo bendruomenės organizuoja tokio globalaus lygio diskusijas – apie Lietuvą kaip konkurencingą šalį pasaulio rinkoje.
Galiu pasakyti, kad, kol tu neišvažiuosi į užsienį ir nepraplėsi savo akiračio, tol tau bus pakankamai sunku pamatyti globalias problemas. Tai plečia akiratį ir tikrai yra šalių, kur kažkokie dalykai daromi geriau nei Lietuvoje – ar tai viešasis sektorius, ar finansų panaudojimas, ar privatus sektorius. Kai gali pasižiūrėti svetur, įgauti patirtį ir sugrįžti į Lietuvą – tai labai sveikintina“, – kalbėjo Živilė.
Živilė sako dar nenusprendusi, ką darys, kai baigsis jos metai „Kurk Lietuvai“. Į Britaniją nebenorėtų grįžti, tačiau ir dėl pasilikimo Lietuvoje dar abejoja – mergina norėtų dar baigti magistro studijas.
