Neringos bendruomenės iniciatyvinė grupė kovoje už teisę turėti socialinį būstą užgriebė aukščiausias natas - šios savaitės pradžioje jie išsiuntė atvirą kreipimąsi aukščiausiai valdžiai, rašo „Vakarų ekspresas“.
Neringiškių manymu, jei 90-čiai eilėje laukiančių šeimų nesugebama pastatyti socialinio būsto, tam galėtų būti panaudoti įvairioms žinyboms ir institucijoms priklausantys pastatai, kurie iš esmės tarnauja tik elito poilsiui sezono metu.
Piktina privilegijos
Neringiškiai prezidentui, Seimui, Vyriausybei ir Valstybės kontrolieriaus institucijai skundžiasi, kad jiems neįmanoma gyventi visaverčio.
"Viena problemų - asmenų aprūpinimas socialiniu būstu, kuris Neringoje tampa neįmanomu dėl biurokratinių įstaigų neveiklumo ar sąmoningo kenkimo. Dėl ambicijų karo tarp Neringos savivaldybės ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos stringa teritorijų planavimas ir nėra aišku, kada visa tai baigsis", - rašoma kreipimesi.
Pastebima, kad per 17 nepriklausomybės metų Neringoje liko giliai įsišaknijęs sovietinių privilegijų tinklas, kurį turi finansuoti visi piliečiai, o paslaugomis ir valstybės turtu naudojasi nedidelė nomenklatūros asmenų grupė.
"Valstybės turtas, kurį valdo įvairios žinybos, valstybės biudžetui kainuoja milžiniškus pinigus. Tai Neringoje esančių žinybų vilos, kurių paskirtis neaiški ir nesiderina su valstybės pavestomis funkcijomis", - dėstoma rašte.
Įvardijami objektai, kurie priklauso Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijai, Botanikos, Miškų institutams, Hidrometeorologijos tarnybai.
"Kadangi minėtos biudžetinės įstaigos valdo pastatus, skirtus poilsiavimui ir pramogoms, galima manyti, kad tai nėra teisėta jų veikla. Ištisus metus šie pastatai stovi tušti ir tik vasarą keliems mėnesiams sulaukia svečių iš ministerijų ir kitų tarnybų. Tai tūkstančiai kvadratinių metrų, kurie galėtų būti skirti paprastų piliečių poreikiams", - aiškina neringiškiai.
Nestatė tyčia
Neringos vicemeras Arūnas Burkšas "Vakarų ekspresui" sakė pripažįstantis, kad socialinis būstas yra didelė problema.
"Todėl dabar mes ir prašome, kad į Bendrąjį planą būtų įtraukta galimybė keliose vietose pastatyti namus socialiniam būstui. Vietos naujiems namams Neringoje statyti beveik nėra", - sakė jis.
A. Burkšas informavo, kad anksčiau naujas socialinis būstas nebuvo statomas dėl paprastos priežasties - esą butą gavę žmonės labai greitai jį perparduodavo.
"Kažkada Purvynėje buvo numatyta pastatyti keliolikos žvejo tipo namų, kurie būtų skirti socialiai remtiniems žmonėms. Tačiau vienas namas, skirtas dviem šeimoms, atsieitų milijonus, tad idėjos atsisakyta. Prieš dvejus metus buvome priversti grąžinti skirtus pinigus valstybei, nes Preiloje socialinio būsto nepavyko pastatyti dėl nesuderintų dokumentų. Mums jų nederino, atsižvelgiant į Generalinį planą", - tikino politikas.
Jis teigė, kad prieš keletą metų bandyta socialinio būsto problemą spręsti nekilnojamojo turto mainais: Preiloje stovi didelis, apleistas, menkai naudojamas Fizikos instituto pastatas. Siūlyta jį išmainyti į mažesnį - mokyklą, tačiau Vyriausybė tokių mainų nepalaimino.
KNNP direktorė ir Neringos tarybos narė Aurelija Stancikienė aiškino, kad jos vadovaujamai direkcijai visų pastatų Neringoje neva reikia.
"Už socialinį būstą atsakinga savivaldybė, tad panaudoti tuos žinybų pastatus socialiniams būstui būtų nerealu. Politikai patys pripažįsta, kad socialinio būsto nestatė tyčia. Neišnaudotas net fondas. Kitas dalykas - net nėra sąrašo, kokie žmonės pretenduotų į socialinį būstą, jis neperžiūrimas, neatnaujinamas", - "Vakarų ekspresui" sakė ji.
Denisas Nikitenka
