Susitikimo su Lenkijos ministru pirmininku metu, prezidentas Gitanas Nausėda atskleidė Vagnerio grupuotės buvimą prie Lietuvos sienos, bei atskleidė, jeigu situacija taps labiau komplikuota, svarstoma Lietuvai, Latvijai ir Lenkijai užblokuoti sienas su Baltarusija dėl galimų provokacijų.
Pasak Lenkijos ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio, regione yra maždaug 100 „Wagner“ narių. Jis apskaičiavo, kad „Wagner“ iš viso Baltarusijoje turi daugiau nei 4000 samdinių. Šiuo metu Lietuva ketina uždaryti du Baltarusijos sienos kirtimo punktus. Be to, Vilnius ir Varšuva svarsto strategijas, kaip apsaugoti Suvalkų koridorių – gyvybiškai svarbų perėjimą, einantį išilgai Lenkijos ir Lietuvos sienų, veikiantį kaip buferinė zona tarp Baltarusijos ir Kaliningrado srities.
Šis padidėjęs Europos Sąjungos šalių budrumas yra atsakas į daugybę Maskvos ir Minsko pareiškimų, taip pat į pačios „Wagner“ grupės pareiškimus. Iškart į Baltarusiją atvykus „Wagner“ operatyvininkams, Dmitrijus Utkinas („Wagner“ vadas) samdiniams pasakė: „Tai dar ne pabaiga; tai tik pradžia didžiausio pasaulyje įsipareigojimo, kuris bus įvykdytas labai greitai. Atsižvelgiant į tai, kad Prigožinas, kaip netrukus paaiškėjo, ne tik išvengė baudžiamųjų kaltinimų, bet ir toliau aktyviai dirbo valstybės labui (pavyzdžiui, dalyvaudamas susitikimuose su Afrikos lyderiais Sankt Peterburgo viršūnių susitikime), tapo akivaizdu, kad „Wagner“ lieka Kremliaus akiratyje.
Vėliau Valstybės Dūmos Gynybos komiteto vadovas Andrejus Kartapolovas pareiškė, kad Rusija labai vertina Suvalkų koridorių, o Kremlius esą pasiruošęs suduoti pirmąjį smūgį, galintį leisti užimti pažeidžiamą koridorių per kelias valandas.
Aleksandras Lukašenka taip pat užsiminė, kad Baltarusijoje įsikūrę „Wagner“ operatyvininkai nori „nukeliauti į Varšuvą, į Žešuvą“. Tačiau jis greitai atsiribojo nuo tokių komentarų ir pareiškė, kad juokauja, o Suvalkų koridoriaus „nereikės dar tūkstantį metų“.
Rusijos propagandistai dažnai gąsdina Vakarus įvairiais grasinimais, kartais net branduoliniu karu. Tačiau šį kartą Europos kaimynai atsakė tvirta laikysena – „mes nelaukiame, o ruošiamės“.
Kelias link Kaliningrado
Kalbos apie Suvalkų koridorių pirmą kartą nuskambėjo 1990-ųjų viduryje, Jelcino laikais. Tuo metu diskusijos sukosi apie Baltarusiją su Kaliningradu jungiančio kelio tiesimo projektą, o Lenkijoje buvo žmonių, kurie šią iniciatyvą vertino teigiamai, prisimena lenkų žurnalistas ir politikos analitikas Zigmundas Dzencholovskis. Jo vertinimu, pagrindiniai tuomet išsakyti rūpesčiai buvo ne geopolitiniai, o ekologiniai.
„Kam mums reikalingas šis greitkelis? Turime nesugadintus ežerus, švarų orą. Mums nereikia tų sunkvežimių. Tai buvo 1995–1996 m. Tačiau intensyvaus politinio konflikto tuo metu nebuvo. Dabar tai suvokiama kitaip, bet, mano nuomone, visa tai yra Maskvos žaidimų dalis, bandymas destabilizuoti padėtį Lenkijoje, įnešantis į mūsų gyvenimą tikrą susirūpinimą, verčiantis mus patikėti, kad jie iš tikrųjų gali tai padaryti. Manau, kad pirmieji teiginiai apie galimą branduolinio ginklo panaudojimą nuskambėjo daug griežčiau. Tada visi bijojo – ir paprasti žmonės, ir ekspertai. Niekas nežinojo, ar jie nori eiti taip toli, ar ne. Netoli Kijevo jie patyrė pralaimėjimą – kas žino, kokios idėjos galėjo skleistis jų galvose. Tačiau dabar tai tiesiog vertinama kaip žodiniai grasinimai“, – kalbėjo jis.
Mažai kas tiki plataus masto puolimu scenarijumi, juolab, kad kelių tūkstančių šiuo metu Baltarusijoje esančių samdinių vargu ar pakaktų. Nepaisant to, rimtai ruošiamasi provokacijų atrėmimui. Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis užsiminė, kad „Wagner“ samdiniai gali padėti migrantams kirsti Lenkijos sieną ir netgi bandyti ją kirsti patys, persirengdami migrantais.
Morawieckis spėjo, kad „Wagner Group“ nariai gali būti apsivilkę Baltarusijos pasieniečių uniformas. Žurnalistas Dzencholovskis mano, kad politikai sąmoningai kelia gyventojams baimę: spalį Lenkijoje numatyti parlamento rinkimai, o valdantieji aktyviai naudojasi išorinio priešo įvaizdžiu. Nepaisant to, prieš pat plataus masto invaziją į Ukrainą taip pat buvo paplitęs įsitikinimas, kad gandai apie Rusijos išpuolį yra Ukrainos politikų viešųjų ryšių strategija, kuria pasinaudojo savo populiarumui didinti.
Lietuvos politikos analitikas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis mano, kad šiuo metu dar per anksti spėlioti apie galimas šių provokacijų pasekmes.
„Taip, žinoma, mes jau pastebėjome, kad du Baltarusijos sraigtasparniai nelegaliai kirto Lenkijos sieną, bet tai yra tradicinė Rusijos taktika – provokuoti per toli nesiveržiant. Norėdami aptarti rimtos provokacijos galimybę, turime įvertinti Rusijos ir Baltarusijos turimus išteklius. „Wagner“ grupuotę, nors ir sudaro dešimtys tūkstančių karių, yra išsklaidyta ir jai trūksta sunkiosios ginkluotės. Šiuo metu geriausia situaciją vertinti kaip Baltarusijos ir Rusijos pastangas išlaikyti Vakarų šalis nuošalyje. Baltarusijai „Wagner“ samdiniai gali pasirodyti kaip jėga, galinti bandyti įsiskverbti į Lenkiją. Tačiau jų gebėjimas sukurti realią karinę grėsmę yra menkas. Greičiau tai gali priminti provokacijas su migrantais, kurie masiškai bandė kirsti Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos sienas. Tokiomis dezinformacijos kampanijomis siekiama nukreipti Vakarų dėmesį nuo Ukrainos, užmaskuojant nesėkmes fronte“ – teigė analitikas.
Panašias nuotaikas atliepė ir buvęs Lenkijos diplomatas ir buvęs NATO informacijos biuro Rusijoje direktorius Robertas Pszczelis:
„Tai labiau psichiatrinis, o ne politinis klausimas. Tikiu, kad niekas nebekreipia dėmesio į kažkokių kvailų deputatų pasisakymus, kai girdime visiškas nesąmones net iš viršaus – iš Putino. Jis demonstruoja visišką realaus pasaulio supratimo stoką. O kaip dėl dalykų, kuriuos rašo ir sako Medvedevas? Yra tam tikrų scenarijų, susijusių su tuo, kad Putino ir Lukašenkos režimai neturi suvaržymų. Žinoma, yra branduolinių ginklų klausimas. Vis dėlto nemanau, kad būtų protinga Putino ir Lukašenkos režimus vertinti kaip savižudiškus. Šie asmenys yra bailiai, iš jų galima tikėtis visokių veiksmų. Bet net ir jie supranta, kad atvira konfrontacija su NATO jiems baigtųsi tragiškai“ – teigė lenkų diplomatas.
Nepaisant to, Pszczelis pažymi, kad NATO ir ES šalių gynybos priemonėms dar reikia paruošimo.
Kas atsitiktų konflikto atveju
Praėjusių metų kovą Lenkija nusprendė padidinti savo karių skaičių iki 300 tūkst. Iškilus problemoms dėl migrantų prie Baltarusijos sienos, keli tūkstančiai karių buvo perdislokuoti ten, kad padėtų užtikrinti sienos apsaugą. Be to, šalyje yra 4-5 tūkstančiai JAV karių ir jų skaičius didės (šie kariai, pavyzdžiui, yra atsakingi už Žešuvos, Ukrainos karinei tiekimo grandinei itin svarbaus miesto ir oro uosto saugumą).
Be to, Lenkija šiuo metu derasi dėl didelio kiekio ginklų pirkimo iš Pietų Korėjos. Vedama susiklosčiusios situacijos, Varšuva imasi aktyvių veiksmų, kad padidintų savo ginkluotės arsenalą ir karinį pasirengimą. Kariniai daliniai taip pat strategiškai dislokuojami į rytus.
Lenkijoje beveik nekyla abejonių, kad tuo atveju, jei „Wagner“ nuspręs eiti per Suvalkų koridorių, tauta greitai sulauks apčiuopiamos paramos iš savo sąjungininkų partnerių.
„Tai ne 1939 m., kai Lenkija liko be apčiuopiamos Anglijos ir Prancūzijos pagalbos. Dabartinis priešas yra Putinas ir Rusija. Visuotinai pripažįstama, kad tam tikrų ribų peržengti negalima. Autentiškos pastangos įsiveržti į Lenkijos teritoriją neabejotinai sukels ryžtingą atsaką“, – teigė Zigmundas Dzencholovskis.
Tiek Lietuva, tiek Latvija Suvalkų koridoriuje sutelkia turimas pajėgas, tinkamai pasirengusias įvairioms įmanomoms provokacijoms, teigė L. Bielinis. Tačiau jis sutinka, kad šios tautos nebus izoliuotos savo gynybos pastangose.
„Bus sutelkta NATO valstybių narių kolektyvinė jėga. Baltijos šalių tautos nebus paliktos vienas, tai jau seniai nusistovėjęs ir plačiai pripažįstamas supratimas. Šis supratimas taip pat apima Putiną ir Lukašenką. Šiuo metu atrodo, kad tai yra žodžių karas. Imantis reikšmingos karinės veiklos, ypač palei vakarines Rusijos ir Baltarusijos aljanso sienas, kiltų didelė rizika. Ypač turint galvoje blėstančią Rusijos sėkmę Ukrainos fronte“, – teigė politologas.
R. Pszczelis taip pat aptaria NATO kolektyvinės gynybos pajėgų įtraukimą į Suvalkų koridoriaus klausimą. Jis tvirtina, kad reikia ruoštis tikėtinam scenarijui, kai iškyla tikra bandymo įsiveržti į NATO valstybės narės teritoriją grėsmė. Tokiems atvejams yra parengti gynybiniai planai ir kontingentai besiribojančiose šalyse. Tokiems nenumatytiems atvejams buvo sukurtos išsamios gynybos strategijos ir dalinių dislokavimas šalia besiribojančių šalių. Atsakomybė už gynybą tenka ne tik Lenkijai – tai tebėra bendras NATO įsipareigojimas – pabrėžia ekspertas. Jis nekelia jokių abejonių teigdamas, kad Rusijai, kuriai sunku pavergti Ukrainą, trūksta pajėgumų veiksmingai atremti NATO. Nepaisant to, neseniai sraigtasparnio įsiveržimas į Lenkijos teritoriją rodo „tam tikrų Minsko veikėjų padėties nesuvokimą“. Todėl kruopštus pasiruošimas yra būtinas.
Parengė: Aleksandras Znamerovskis
ir Pskovo per Latviją ir Lietuvą. Ir ten pramušti koridorių, nes keliai ir trasos jau nutiestos, nėra prasmės per miškus Lenkijoje brautis ir kariauti su galinga armija kai Lietuvoje ir Latvijoje kariuomene tik dėl grožio , o užsienio daliniai skirti tik ambadadom evakuoti.
