Iš kone 190-ies pasaulio valstybių, kuriose nerekomenduojama vandenį gerti tiesiai iš čiaupo – ir Lietuvos vardas. Lietuva ir Latvija su Bulgarija sąraše atsidūrė greta trečiojo pasaulio valstybių, pavyzdžiui, Somalio, Fidžio ar Gambijos. Teigiama, kad šiose šalyse vandenį reikia pirkti arba virinti. Daugiau Europos Sąjungos valstybių čia nėra, o sąrašą sudarė Jungtinių Valstijų Ligų kontrolės ir prevencijos centras. Informacija skirta turistams, ją publikavo ir didieji užsienio naujienų portalai, taigi neigiamą ir klaidingą įspūdį apie mūsų šalį galėjo susidaryti daugybė potencialių keliautojų. Lietuvos Maisto ir veterinarijos tarnyba tokia naujiena stebisi, esą per metus atliekama per 160 tūkstančių geriamo vandens mėginių tyrimų.
„Tik 4 proc. tyrimų neatitiko reikalavimų. Ir tai – didžioji dalis dėl tokių dalykų kaip drumstumas, geležis, amonis, kurie yra visiškai nesietini su poveikiu sveikatai. Tokį vandenį tikrai drąsiai galima gerti iš čiaupo“, – sako maisto produktų inspektorė Vilija Galdikienė.
Vien Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje, per dieną ištiriama apie pusšimtis žmonių atneštų mėginių. Visgi, kaip pasakoja poskyrio vedėja, retas kuris sukelia įtarimų. Atvirkščiai, esą visoje Lietuvos teritorijoje centralizuotai tiekiamas vanduo yra puikios kokybės. Ir dar – gerokai švaresnis negu valstybėse, kurias atmintinė turistams įvardija kaip pavyzdines. Tarkime, Skandinavijoje.
„Jų pagrindinis vanduo tiekiamas iš upių, ežerų, todėl jie daug daugiau turi išvalyti tą vandenį, kuris yra nepritaikytas žmogui. Mūsų vanduo yra natūralesnis ir švaresnis, todėl dažnai Lietuva vadinama turtinga vandeniu. Šalis, kurios auksas yra grynas gėlas giluminis vanduo“, – teigia Maisto tyrimų poskyrio vedėja Giedrė Jankovskienė.
Tad kaip mūsų auksas amerikiečių buklete tapo pavojingu sveikatai? Ir dar – su prierašu, kad užterštas vanduo gali sukelti baisias ligas – cholerą, hepatitą A, poliomielitą? Maisto ir veterinarijos tarnyba sako, kad greičiausiai įvyko nesusipratimas.
Kaip aiškina inspektorė Vilija Galdikienė, į tarnybą prašydama informacijos iš tiesų kreipėsi Lietuvos ambasada. Ji duomenis turėjo persiųsti minėtam Ligų kontrolės centrui. Tai turbūt ir padaryta, tačiau greičiausiai valstybės skirtingai supranta, kas yra saugus vanduo.
„Jis vadovaujasi ne šalies pateiktais duomenimis, bet PSO ir UNICEF jungtinio monitoringo duomenimis“, – teigia inspektorė.
Pasaulio sveikatos organizacija tvirtina, kad vanduo šalyje yra saugus, jei reikalavimus atitinka bent 97 proc. tiekiamo vandens. Tačiau kabliukas gali būti tas, kad penktadalį viso vandens Lietuvos gyventojai gauna iš šulinių ir gręžinių, o jų kokybė iš tiesų prastesnė.
„25 proc. viršija nitratai, apie porą procentų viršija nitritai. Taip pat, šuliniai, esantys šalia pelkių, durpynų dažnai viršija toks organinių rūgščių kiekis“, – pastebi Maisto tyrimų poskyrio vedėja Giedrė Jankovskienė.
Specialistė ragina šulinius ar gręžinius išsikasusius žmones vandenį tirtis dukart per metus – pavasarį ir rudenį. O štai geriantiems centralizuotai tiekiamą vandenį sukti galvos esą neverta, tik retkarčiais pasidomėti tiekėjų daromais tyrimais.
„Svarbiausia yra sekti rezultatus, kuriuos pateikia tiekėjai, tikrai nepulti tirtis, gerti saugiai tą vandenį, jeigu nėra kažkokių papildomų skelbimų iš tiekėjų“, – sako Giedrė Jankovskienė.
Tiesa, pernai didelį nerimą žmonėms pasėjo keliose vietose rasti normas viršijantys pavojingo sveikatai arseno kiekiai. Dėl ko taip atsitiko, dar tiriama. Maisto ir veterinarijos tarnyba tikina dar bandysianti kontaktuoti su amerikiečiais ir siekti, kad Lietuvą su trečiosiomis pasaulio šalimis palyginanti informacija būtų ištaisyta. Vandens kokybe neabejoja ir dauguma gatvėje kalbintų tautiečių. Tiesa, yra ir privengiančių gerti čiaupo vandenį.
Dauguma gatvėje kalbintų žmonių teigia, kad vandens iš krano jie gerti nevengia. Tačiau yra ir tokių, kurie geriamąjį vandenį perka.
Ar amerikiečių išplatinta informacija gali atbaidyti keliautojus vykti į Lietuvą, Turizmo departamento nuomonės išsiaiškinti nepavyko. Įstaigos telefonai kažkodėl išjungti.
