„Įstatymas negarantuoja, jog darbdavys šią dalį skirs būtent darbo užmokesčiui į rankas padidinti. Apklausa parodė, jog daugiau nei 90 proc. šių lėšų bus skirta arba naujų darbo vietų kūrimui, arba vidurinės grandies atlyginimų didinimui“, – ketvirtadienį per antrąjį 2019 metų biudžeto svarstymą Seime pabrėžė V. Šapoka.
Jis atsakė į opozicijoje esančių „konservatorių“ frakcijos nario Jurgio Razmos klausimą, kodėl tobulinant 2019 metų biudžeto projektą nebuvo atsitraukta nuo siūlymo kitąmet įvesti „Sodros“ įmokų lubas pajamoms, viršijančioms 120 metinių vidutinių darbo užmokesčių.
„Kodėl neparodėte tokio socialinio jautrumo, ar būtinai reikia jau leisti uždirbti į rankas daugiau tiems patiems turtingiausiems žmonėms kitais metais, gavus „Sodros“ lubas?“, – ministro klausė J. Razma.
Nuo kitų metų konsolidavus „Sodros“ įmokas darbuotojų pusėje, darbo pajamoms bus taikomi du pagrindiniai tarifai – 20 proc. GPM, 5 punktais didėjantis dėl bazinės pensijos perkėlimo į valstybės biudžetą, ir 19,5 proc. socialinio draudimo, įskaitant ir privalomąjį sveikatos draudimą, įmoka. Darbdavio socialinio draudimo įmoka mažės iki 1,47 procento.
Taip pat įvedamas progresinis 27 proc. GPM tarifas, jis bus taikomas „Sodros“ įmokų lubas viršijančioms pajamoms.
Siekiant mažinti su darbo santykiais susijusių pajamų apmokestinimą, kitąmet neapokestinamųjų pajamų dydis (NPD) didė iki 300 eurų, antraisiais reformos metais - iki 400 eurų, o 2021-aisiais – iki 500 eurų. Pajamų riba, iki kurios būtų taikomas NPD, kitąmet sudarys 2 vidutinius darbo užmokesčius.
Premjeras Saulius Skvernelis Seimo nariams ketvirtadienį tvirtino, kad dėl mokesčių reformos gyventojams darbo užmokestis kitąmet turi padidėti nuo 18 iki 60 eurų.
